Per Aplinkos ministerijos surengtą spaudos konferenciją R.Baniulis teigė, jog su nerimu stebi dabartinę situaciją ir su pavaldiniais kuria strategijas, kaip reikės reaguoti, jei prasidės itin pavojingi ir sunkiai gesinami durpynų gaisrai.
R.Baniulio vadovaujamo departamento skaičiavimais šiemet per penkis mėnesius šalyje jau teko gesinti 8 tūkst. gaisrų, tiek jų nebuvo užfiksuota net 2002-aisiais metais, kai Lietuvoje degė keli durpynai (dėl vieno iš jų smogas kelias savaites nesisklaidė ir sostinėje Vilniuje).
„Mūsų pareiga nepalikti tuščių miestų ir gelbėti į bėdą patekusius žmones, todėl negalime visų pajėgų sutelkti budėjimui vien atvirose teritorijose. Be to, situacija nėra gera su žmoniškaisiais resursais, nes jie per balandį ir gegužę gesindami šimtus gaisrų pavargo. Bet koks atviras ugnies naudojimas yra labai pavojingas, todėl reikia tikėtis žmonių sąmoningumo", - sakė R.Baniulis.
Ugnis prarijo miško už 8 mln. litų
To paties iš žmonių tikisi ir Generalinės miškų urėdijos vadovas Benjaminas Sakalauskas. Jis teigė, kad tokie miškų gaisrai, kaip šiemet, šalyje buvo užfiksuoti tik 1919, 1941 ir 1947 metais. Preliminariais urėdijos skaičiavimais šiemet šalyje užregistruoti 904 miškų gaisrai, per kuriuos išdegė 871,6 hektaro miško. Patirtų nuostolių atstatymui, pirminiais duomenimis, reiktų maždaug 8 mln. litų.
Didžiausias miško gaisras, kuris absoliučiai sunaikino medžius, užfiksuotas Kuršių Nerijoje, Smiltynėje. Ten siautėjęs gaisras, preliminariais Generalinės miškų urėdijos ir kitų specialistų skaičiavimais, apėmė daugiau nei 250 hektarų plotą.
„Kuršių Nerijoje buvo unikalus gaisras, turbūt visiem Lietuvos ugniagesiams jis toks buvo pirmas. Mes susidūrėme su ugnies štormu. Tokiu gaisro metu ugnies greitis medžių viršūnėmis siekia iki 30 kilometrų per valandą. Labai trūko vandens šaltinių, tačiau didžiulių pastangų dėka pavyko sustabdyti gaisro plitimą, o vėliau jį užgesinti", - sakė R.Baniulis .
Anot Valstybės saugomų teritorijų tarnybos direktorės Rūtos Baškytės, ne visi medelynai per Kuršių Nerijos gaisrą visiškai sudegė. „Labiausiai nukentėjo kalninės pušys, kurių ten augo daugiausiai. Jos buvo sodintos prieš 100-120 metų kopoms sutvirtinti", - kakė R.Baškytė.
Gaisro padariniams Smiltynėje likviduoti – trys planai
Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Sruogis teigė, kad šiuo metu miškuose nustatyta ketvirtoji gaisringumo kategorija. „Tai reiškia, kad ugnis juose labai pavojinga. Iš visų šiemet užfiksuotų gaisrų, 85 proc. įvyko gamtoje. 90 proc. miškų liepsnoja dėl žolės deginimo, o žolė dega dėl to, kad ją kažkas padega", - sakė jis.
Anot jo, dėl Smiltynės gaisro yra sudaryta tarpžinybinė komisija. Preliminariais skaičiavimais šio gaisro nuostoliai siekia 2 mln. litų.
Jie būtų buvę didesni, jei būtų sudegusios ne kalninės pušys, kurių medienos beveik neįmanoma naudoti statybose, bet paprastosios. Be to, jei Smiltynės kopos būtų sutvirtintos paprastosiomis pušimis, galbūt būtų buvę galima išvengti tokių gaisro padarinių, nes tikėtina, kad jos nebūtų sudegusios visos.
„Kalninės pušys dega kaip naftos produktai", - sakė generalinis urėdas. O R.Baškytė paaiškino, kad tokio gaisro plitimo neįmanoma sustabdyti net specialiai įrengtomis penkiasdešimties metrų pločio proskynomis. „Ugnis Smiltynėje plito aukšta ištisine siena. Degančios žiežirbos dėl oro srovių turbulencijos buvo permetamos daugiau nei 100 metrų atstumu", - sakė R.Baškytė.
Jos teigimu, dabar yra svarstomos trys galimybės atkurti ugnies nuniokotą mišką Smiltynėje. Pirma jų – visiškai neapželdinti teritorijos, o pritaikyti priemones, sustabdančias smėlio pustymą, antra – apželdinti dalinai, o trečia – apželdinti absoliučiai, tačiau sodinti nebe kalnines, o paprastąsias pušis. „Greičiausiai bus pasirinktas antrasis variantas ir teritorija bus atkurta tik dalinai", - sakė R.Baškytė.
Siūlys didinti baudas
Kadangi pagrindine miškų gaisrų ir su jais susijusių kitų nelaimių priežastimi laikoma žmogaus veikla – pernykštės žolės deginimas, - tai už tai Aplinkos ministerija siūlys griežtinti Administracinės teisės pažeidimų kodekse (ATPK) numatytas baudas.
Dabar įstatymas numato, kad už žolės deginimą gali būti skiriama iki 500 litų bauda. Ją siūloma padidinti iki 2000 litų, tačiau iš karto abejojama, ar tai padės išspręsti problemą. PAGT vadovo teigimu, rimti ūkininkai žolės nedegina, tai daro mažažemiai ar labai mažas pajamas iš ūkininkavimo gaunantys bei technikos neįgalintys pasisamdyti kaimų gyventojai. „Jiems ir 500 litų yra daug“, - sakė R.Baniulis.
Aplinkos ministerijos pareigūnai pamena vieną komišką atvejį, kuris jau virto pavyzdžiu iliustruojant sunkiai sutramdomus žolės degintojus.
Buvo atvejis, kai gamtos apsaugos inspektoriai surašė protokolą vienam gyventojui už tyčinį pernykštės žolės padegimą. Tačiau žmogus į jį nereagavo į tokio pobūdžio įspėjimą ir kitą dieną toliau degino žolę. Ugniagesiams ją užgesinus, gyventojas vėl buvo įspėtas. Tačiau trečią dieną jam vėl padegus žolę, ugnis persimetė į jo sodybos pastatus, kurie supleškėjo.
Aplinkos ministerijos duomenimis, iki šios savaitės ketvirtadienio nuo metų pradžios už žolės deginimą administracinėmis baudomis buvo nubausta 370 asmenų.
Sankcijas pritaikys ir ūkininkams
Aplinkos ministerijos atstovai žada neapleisti idėjos dėl žolės deginimo drausminti ūkininkus, kurių veiklai buvo skirta lėšų iš Europos Sąjungos fondų. „Manau, kad mes pasieksime tų rezultatų, kad tie, kas degino, bus įvertinti. Tačiau daug kas priklauso nuo Žemės ūkio ministerijos“, - per specialiai padėčiai dėl gaisrų aptarti surengtą spaudos konferenciją sakė ministerijos sekretorius.
Ūkininkai kasmet turi gauti pažymą iš Aplinkos ministerijos, kad jų ūkiuose yra laikomasi aplinkosaugos reikalavimų. Ūkininkams, kurie savo veikloje bus naudoję ugnį, tokios pažymos išduodamos nebus.