Pavyzdžiui, paskutinių 7 parų (savaitės) vidutinė oro temperatūra Vilniuje buvo 16,6 °C (maksimali – 24.8 °C, minimali – 9,1 °C), Klaipėdoje – 17,3 °C (maksimali – 24,7 °C, minimali – 10,7 °C), o tai tik vasarai būdingos vertės. Tas pats su aukštesniais atmosferos sluoksniais – pagal Kauno atmosferos zondavimo duomenis vidutinė oro temperatūra šiuo laikotarpiu 850 hPa lygyje (apie 1,5 km aukštyje) siekia +11 – +12 °C, o vidutinis užšalimo lygio aukštis – apie 3,6 km. Ir tik bendras vandens garų kiekis atmosferos stulpe rodo didesnį, nei vasarą svyravimą – nuo 12 iki 36 mm. Tačiau didelio masto atmosferos cirkuliacijos bruožai jau grynai rudeniški: gilūs ciklonai iš vakarų keliauja link Šiaurės rytų Atlanto ir šiaurinės Europos; oro masės į didesnę Europos žemyno dalį atslenka nuo šiltesnių Šiaurės Atlanto akvatorijų ir tai labai tiktų būdingam „bobų“ vasaros laikotarpiui.

Prisiminus, kad rimtesnių šalnų Lietuvos teritorijoje dar nebuvo, tai „bobų“ vasara teoriškai dar turėtų grįžti į žemyną, tiksliau į mūsų regioną kažkada vėliau, bet ne vėliau paskutinio spalio dešimtadienio.

Kita vertus, žvelgiant į šį, ne tik Lietuvoje anomaliai šiltą rugsėjo mėnesį, kyla pagunda tikėti, kad gal netolimoje ateityje pagal orų pobūdį turėsime ne tris, o keturis vasaros mėnesius. Ir nebūtinai tas ketvirtas mėnuo bus rugsėjis – kažin ar greitai tokio saulėto su keliais kaitros laikotarpiais mėnesio sulauksime. Greičiausiai tas ketvirtas mėnuo galėtų gautis iš 1–2 savaitės vasariškų orų gegužę ir kelių savaičių rugsėjo mėnesį. Jeigu toks scenarijus pasitvirtintų, manau, daugelis Lietuvos gyventojų greitai priprastų prie ilgesnio šilumos ir vegetacijos laikotarpio ir nekreiptų dėmesio į kažkur toli nuo Lietuvos vykstančius globalius klimato pokyčius, kurie kituose rajonuose pablogintų gyvenimo sąlygas (pavyzdžiui, per ilgai trunkantis sausas sezonas ar per stipri didelė kaitra ir pan.).

Na, o kas gi laukia artimiausiu laiku. Didelio masto blokuojantis darinys (kuris lėmė intensyvią šilumos pernašą iš pietvakarinės Europos dalies į Šiaurės rytus) virš Rytų Europos palaipsniui silps ir trauksis į rytus, todėl Atlanto ciklonai pietinei Skandinavijai ir Baltijos regionui darys vis didesnę įtaką. Rytoj per Lietuvą iš vakarų keliaus šaltas atmosferos frontas priklausantis vienam iš per šiaurinę Europos dalį keliaujančiam ciklonui.

Kadangi pats ciklono centras toli nuo Lietuvos, tai šio fronto aktyvumas išilgai fronto linijos labai netolygus. Vakarinius rajonus jis pasieks ryte, todėl bus silpnesnis, o rytinius – po pietų, kai sustiprėja konvekcija, todėl rytiniuose rajonuose laukiama gausesnių kritulių, vietomis su perkūnija. Už šio fronto Lietuvą pasieks daug vėsesnės poliarinės oro masės – vidutinė paros oro temperatūra sumažės. Sekmadienį ir kitos savaitės pradžioje maksimali oro temperatūra tesieks +12 – +17 °C, minimali – +8 – +13 °C.

Tiesa, antradienį trumpam dėl gilaus ciklono, pasiekiančio centrinę Baltijos regiono dalį, atšils (iki +15 – +20 °C), tačiau vėliau visur palis, vietomis gausiai, sustiprės vakarų vėjas (pajūryje iki stipraus), vyraus darganoti orai. Nors vėjas antroje savaitės pusėje nurims, vėsūs orai išliks beveik iki savaitės galo. Kitą savaitgalį, prognozuojama, kad slėgis kils ir Lietuvą pasieks sausesni orai.

Iki kitos savaitės antros pusės atvės ne tik Šiaurės ir Rytų Europoje, bet ir rytinėje Vidurio Europos dalyje, tačiau šilti orai išliks Pietvakarių Europoje ir Italijoje, o Viduržemio jūros pakrantėje dar išliks ir didelė kaitros tikimybė.

Šiuo metu tropinių sūkurių aktyvumas Šiaurės Atlante kiek sumažėjęs – yra kelios link Karibų jūros ir Bahamų salų lėtai slenkančios tropinės audros („Philipe“ ir „Rina“), tačiau jų sustiprėjimo nelaukiama. Taip pat vėl susidarė tropinis sūkurys Arabijos jūroje, kurie paprastai būdingi tik pavasario ir rudens sezonams.

Ilgalaikių prognozių duomenys rodo, kad vidutiniškai spalio mėnuo Baltijos regione bus šiltesnis už daugiametį, tačiau prognozuojamame kritulių lauke didelis neapibrėžtumas – jų teritorinis pasiskirstymas, matyt, bus labai netolygus. Tiksliai numatyti ar bus dar „bobų“ vasara, kada ji prasidės ir kiek truks kol kas sunku, tačiau prognozuojama, kad antrą spalio savaitę pietinėje Baltijos regiono dalyje orai bus šiltesni ir labiau saulėti.

Atsakė, kam darys įtaką šylantis klimatas

Prieš kurį laiką laidoje „Delfi interviu“ apsilankęs klimatologas Justinas Kilpys pasidalijo daugiau žinių apie klimato pokyčius.

„Bet reikėtų čia žiūrėti plačiau. Taip, jeigu žiemos tampa šiltesnės, mes galime kalbėti, kad tai yra šiaip lengviau išgyventi aukštesnę oro temperatūrą, reikia mokėti mažiau už šildymą. Bet yra kiti reiškiniai. Tai, tarkime, kai yra šiltos žiemos išgyvena daug daugiau žemės ūkio kenkėjų, įvairių vabzdžių, erkės tos pačios. Kuo šiltesnė žiema, tuo daugiau jų pavasarį jau išgyvena ir jos net aktyvios, kai kurios išlieka žiemą, ko anksčiau niekada nebūdavo“, – laidoje „Delfi interviu“ pasakojo J. Kilpys.

O lietuviai ir kiti žmonės, gyvenantys šiaurinėse platumoje nemoka elgtis karščio bangų metu, kurios vis dažnėja dėl besikeičiančio klimato.

„Paprastai, kai mes turim saulėtas, labai šiltas dienas, visi skuba eiti į saulę, degintis, eina į daržus ir ir nori išnaudoti tą giedrą saulėtą orą. Bet iš tikrųjų reiktų daryti atvirkščiai ir tą patį karščiausią dienos metą, kai saulė yra labai aukštai, kai yra labai tvanku, reiktų praleisti kažkur šešėlyje, būnant ramiai, neužsiimant jokia fizine veikla“, – pažymėjo jis.

Klimatologas J. Kilpys konstatavo, kad šiltėjantis klimatas atsiliepia žmonių sveikatai, žemės ūkiui.

O kylant vandenynų lygiui ir oro temperatūrai, kai kurios pasaulio vietos gali tapti tiesiog negyvenamos – ne tik gali būti užtvindytos, bet žmonės jose tiesiog nebegalės fiziškai gyventi. Iš tokių vietų bėgantys žmonės gali atsidurti ir Lietuvoje.

„Žmonės iš tų regionų pajudės, jie migruos, ir ką parodė Europos Sąjungos (ES) patirtis, kad tie migrantai nėra kažkur toli. Jie gali ateiti iš labai egzotiškų šalių, bet jų poveikį mes juntame ir Lietuvoje.

Vienas jų – ES pabėgėlių pasidalinimo mechanizmas. Tad dalis klimato kaitos pabėgėlių atsidurs Lietuvoje. O kitas yra aspektas, tarkime, ką matėme pastaraisiais metais, tai yra hibridinės atakos, kai tuos klimato kaitos pabėgėlius gali išnaudoti Baltarusija ar Rusija, tiesiog vykdydami hibridines atakas“, – pabrėžė laidos „Delfi interviu“ pašnekovas.

Klimatologas G. Kilpys teigė, jog įprastai aiškūs metų laikai dėl klimato kaitos kiek keisis.

„Jie ir dabar jau keičiasi. Ir kiekvienais metais jie gali būti truputį skirtingi, tai reikia tam nusiteikti, kad jie nebus tokie, prie kokių mes buvom įpratę galbūt XX amžiuje. Jie jau yra pasikeitę ir jie keisis ir toliau, bet kiekvienais metais jie gali būt labai skirtingi.

Vis dažniau pastebimi sausringi laikotarpiai pavasariais. Kai balandžio mėnesį, vos ne visą mėnesį kartais neiškrenta krituliai ir tai jau užduoda iš anksto tokią sąlygą sausroms vystytis“, – teigė klimatologas.

Ekstremumai tik didės

Ekspertai sako, kad šis liepos mėnuo buvo karščiausias per 100 metų stebėjimo laikotarpį Pietų Europoje. Klimatologas J. Kilpys teigė, jog ekstremalumai tik didės.

„Tiksliausia gal būtų apibūdinti tai kaip ekstremalumo didėjimą, kad tai nebūtinai visada bus karščiai ir gaisrai, tai gali būt labai staigūs potvyniai, kai per labai trumpą laiką iškrinta didžiuliai kritulių kiekiai. Tai irgi puikus šių metų pavyzdys galėtų būti didžiuliai potvyniai Italijos šiaurėje, Sicilijoje – gaisrai ir karštis. Tai mes turim tam pačiam regione labai skirtingus klimato, taip klimato ekstremumus. Ir dabar nereikėtų sakyti, kad visos vasaros bus vien tiktai karštos ir bus gaisrai.

Bet tas klimato ekstremalėjimas, kai labai staigiai yra pereinama iš vieno ekstremumo į kitą, iš didelių potvynių į dideles sausras. Reikia pripažinti, kad Pietų Europa ir visas Viduržemio Jūros regionas pagal visas klimato kaitos scenarijus ir prognozes keisis bene sparčiausiai.

Ten vis daugės tų sausringų sąlygų, karšio bangų, miškų gaisrų ir jau dabar pastebimas yra geriamo vandens trūkumo didėjimas ir tai taps labai reali ir labai skaudi problema Viduržemio Jūros regiono šalyse“, – prognozėmis laidoje „Delfi interviu“ dalijosi klimatologas.

Tragediją Libijoje sukėlė retas reiškinys

Prieš kelias savaites dalį Libijos nuniokojo ir tūkstančius žmonių pražudė staigus potvynis, kuris kilo po medikano Danielis. Medikanas – tai retas, bet pražūtingas klimato reiškinys, kuris, mokslininkų nuomone, šylant klimatui, tik dar labiau stiprės. Klimatologas J. Kilpys teigė, jog pats reiškinys nėra naujas, tik retai vartojamas.

„Pats kaip reiškinys, tai yra Viduržemio jūroje susiformuojančios audros ir jos susiformuoja kasmet, ir kaip reiškinys jis nėra naujas, gal jo tas pavadinimas yra retai naudojamas. <...>

Savo struktūra jis yra panašus į uraganus, kurie vyksta JAV, arba panašus į taifūnus, vykstančius pietryčių Azijoje. Mokslinis terminas, tai būtų tropiniai ciklonai, bet iš esmės, tai yra skirtingi žodžiai apibūdinantis tą patį reiškinį. Medikanas nėra tas tropinis ciklonas griežtąja prasme. Tropinį cikloną tikrai visas yra matę iš palydovinių nuotraukų, kai yra didžiulis debesų sūkurys ir jo centre – akis.

Medikanas nėra tropinis ciklonas, tai yra Viduržemio Jūros regiono audra, bet ji elgiasi labai panašiai, kad tai yra didžiulė, didelę teritoriją apimanti sinoptinė sistema, kurioje susiformuoja didžiuliai galingi audrų debesys ir pakankamai stiprūs vėjai“, – aiškino laidos „Delfi interviu“ pašnekovas, klimatologas J. Kilpys.

Libijoje, pasak jo, medikanas judėjo lėtai. Buvo ir dar vienas papildomas veiksnys.

„Prisidėjo tai, kad dar buvo blokuojantis veiksnys – anticiklonas, jis neleido medikanui judėti greitai, jis judėjo lėtai. Ir tada jis užtruko vienoje vietoje pakankamai ilgą laikotarpį ir per vieną parą iškrito metinis kritulių kiekis.

Ir dar prie nelaimės masto prisidėjo tai, kad a dvi užtvankos neatlaikė to didelio vandens kiekio, jos subyrėjo, sulūžo. Ir tai lėmė, kad dabar jau skaičiuojama apie 11 tūkst. žuvusių žmonių, dar apie 10 tūkst. yra dingusių be žinios. Tai labai gali būti, kad na tas žuvusių skaičius išaugs iki 20 tūkstančių“, – kalbėjo klimatologas J. Kilpys.