Baltarusių nuotaikos
Anot politologo M. Miltos, Lietuvoje gyvenančių baltarusių nuotaikos šiuo metu yra įvairios.
„Mano akimis žiūrint, reikšminga yra Lietuvoje šiuo metu gyvenančių baltarusių dalis, kurie patyrė tiesioginį režimo smurtą, buvo ir įkalinti, juos, galimai, net ir kankino. Primenu, kad praktiškai arti dviejų tuzinų ieškinių buvo pateikta generalinei prokuratūrai išnagrinėti, pagal universalios jurisdikcijos principą: tie kankinimo atvejai, kurie vyko milicijos nuovadose Minske ir kituose Baltarusijos miestuose 2020 metais.
Didžioji dalis tų žmonių gyvena Lietuvoje būtent dėka politinio prieglobsčio, kuris jiems buvo suteiktas 2020-2021 metais. Jie tęsia savo darbą – ar tai žmogaus teisių organizacijose, ar tai labdaros fonduose ir panašiai. Jie išgyvena dėl savo krašto, dėl savo krašto ateities, remia Ukrainą ir panašiai“, – pasakojo jis.
Pasak pašnekovo, yra ir kita baltarusių bendruomenės Lietuvoje dalis, kuri – ne mažiau svarbi.
„Yra profesionalai, savo srities žinovai: nuo informacinių technologijų sektoriaus iki kūrybinių industrijų ir įvairiausių kitų profesinių sričių, kurie persikraustė į Lietuvą ne tik todėl, kad 2020 metais Baltarusijoje režimas, atsakant į protestus, pasinaudojo tiesioginiu smurtu, bet ir dėl to, kad žmonės suprato, jog jie negali išpildyti savo laisvių, savo siekių, savo norų ir svajonių gimtajame krašte, o Lietuva – arčiausias taškas, kuriame buvo tai įmanoma ir jie buvo pakviesti persikraustyti čia, jiems buvo suteiktos galimybės“, – sakė M. Milta.
Jo teigimu, būtent šios bendruomenės dalies nuomonės ir nuotaikos šiuo metu ir yra pačios įvairiausios.
„Vieniems gali atrodyti, kad griežtesnės pozicijos baltarusių atžvilgiu gali pavirsti vos ne raganų medžiokle, nepaisant to, kad didžioji dalis čia gyvenančių baltarusių nuolat aukoja Ukrainai, nuolat prisideda prie paramos rinkimo ir taip toliau. Jų lojalumas tiek Lietuvai, kuri jiems suteikė laikinus namus, tiek vertybėms, kurias mes puoselėjame Lietuvoje, yra neabejotinas, bet kitų žmonių akyse yra lengvų būdų uždirbti vienokius ar kitokius taškus, pritraukti didesnį dėmesį į save, bandant kažkaip tokias plačias, labai horizontalias priemones siūlyti“, – mintimis dalijosi politologas.
Strateginės kantrybės trūkumas
Pasak Seimo nario R. Lopatos, akivaizdu, kad šiuo metu tokiomis diskusijomis yra daromos tam tikros esminės klaidos.
„Tikrai žinau nuotaikas, kurios vyrauja tarp tų baltarusių, kurie yra čia. Žinau, kad mums neužtenka strateginės kantrybės, nes tie garsiai išsakomi norai turėti nepriklausomą ir demokratinę Baltarusiją nesipildo. Daug kančių yra, daug mes pridarėme klaidų, bet Putinas turi strateginę kantrybę. Čia Putino yra pirmenybė“, – konstatavo jis.
Anot pašnekovo, tie, kurie viešai kelia klausimą dėl rusų ir baltarusių sulyginimo, žaidžia su Putino korta.
„Jam to ir reikia, kad galutinai integruotų Baltarusiją į Rusiją“, – akcentavo jis.
Tad, R. Lopatos teigimu, sulyginti baltarusių ir rusų tiesiog negalime.
„Didžiausia problema, iš tikrųjų, yra mūsų. Negalime sulyginti baltarusių su rusais, nes to nori Putinas. Štai ir viskas. Bent Liberalų sąjūdis tvirtai pareiškė, kad partija, frakcija Seime nepritars bet kokiems bandymams – ar tai būtų prezidento, ar Nacionalinio saugumo gynybos komiteto pirmininko bandymai suvienodinti sąlygas dėl baltarusių ir rusų patekimo į Lietuvos Respublikos teritoriją“, – teigė jis.
Klausimų kelianti tendencija
Anot Seimo nario A. Ažubalio, jam klausimų kelia viena pastebima tendencija.
„Mane šiek tiek stebina, kad nuo 2020-ųjų metų tik 418 baltarusių kreipėsi politinio prieglobsčio. Kada aš matau tokius skaičius – matau 60 tūkstančių baltarusių, gyvenančių čia, Lietuvoje, ir matau 418 tų, kurie prašė to politinio prieglobsčio, man kyla daug klausimų.
Teisingai, yra dalis verslo, sutinku, bet ar visas jis yra verslas, ar yra tik fiktyvus? Dabar dažnai migracijos ekspertų vartojama tokia sąvoka – „pašto dėžutė“. Baltarusijos piliečiai, gyvenantys Lietuvoje, įkuria fiktyvias įmones ir gauna laikiną leidimą gyventi ne patys, nes patys jau turi, bet pasikviečia nemažai savo tautiečių, kurie iš tikrųjų užsiima kuo tik nori, tik ne verslu“, – dalijosi jis.
Pasak A. Ažubalio, mes visi puikiai žinome, kad sėkmingai vystyti verslą Baltarusijoje – sunku, tad viena iš priežasčių, kodėl baltarusius taip stipriai traukia Lietuva, kaip svarstė pašnekovas, galimai yra geresnės galimybės jų pačių gerovei.
„Kai aš matau labai daug prabangių automobilių su baltarusiškais numeriais, man kyla klausimas, ar čia visi verslininkai, ar čia verslininkai iš Baltarusijos, gavę laikiną leidimą gyventi ir darantys biznį? Visi puikiai žinome, kad Baltarusijoje sėkmingo verslo tu nepadarysi, jeigu netarnausi režimui. Tai apgailėtina, bet taip yra“, – teigė jis.
Anot pašnekovo, svarbu pasakyti tik vieną dalyką: valstybė į kiekvieną žmogų turi žiūrėti individualiai.
„Čia negali būti visokių apibendrintų dalykų. Mes turėtume šiek tiek atšokti nuo tos euforijos, kurią daug metų patys kūrėme ir nustoti sakyti, kad kiekvienas baltarusis yra kovotojas už laisvę. Tikrai ne“, – pabrėžė A. Ažubalis.
Individualus požiūris
Anot R. Lopatos, kalbant apie individualų požiūrį į kiekvieną žmogų, reikėtų aptarti ir tam tikrus kriterijus, kurie tam tikrose situacijose gali būti nelogiški ir neteisingi.
„Pavyzdžiui, negali būti toks kriterijus kaip tarnavimas Baltarusijos kariuomenėje instrumentu pjauti visus baltarusius neįleidžiant, neduodant ar atimant leidimą gyventi Lietuvoje. Aš gavau iš Ukrainos kariuomenės vadų tris laiškus apie tris baltarusius, kurie kaunasi Ukrainos kariuomenėje, už Ukrainos ir Baltarusijos laisvę, kurie yra herojai ten, kurie sužeisti grįždavo į Lietuvą, nes čia turėjo leidimą gyventi, jų šeimos turėjo leidimą. Jie turėjo važiuoti į Vokietiją gydytis, o grįždami sužinojo, kad neteko leidimo gyventi Lietuvoje, nes yra tarnavę Baltarusijos kariuomenėje.
O kokią karo mokyklą yra baigęs mūsų kariuomenės vadas? Kiek dabartinių politikų, įskaitant mane, yra tarnavę sovietų kariuomenėje?“, – kėlė klausimus jis.
Tad toks kriterijus, pasak pašnekovo, nerodo grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui.
„Dar kartą kartoju, kad baltarusių sulyginimas su rusais, jiems vienodų apribojimų taikymas yra Putino politika. Tai yra tai, ko nori Putinas. Mes, deja, dar net nesugebame baltarusiams suteikti instrumentų dėl lietuvių kalbos ir apskritai neturime migracijos politikos, nepaisant to, kad Seimas prieš porą mėnesių priėmė rezoliuciją, kurioje viskas išdėstyta, ką reikia daryti. Tiesiog reikia imti ir daryti“, – teigė R. Lopata.
Kylantys pavojai
Pasak politologo M. Miltos, visa Kremliaus politika yra skirta tam, kad skatintų geopolitinį neapibrėžtumą ir, natūralu, iš to kyla ir pavojaus šaltiniai. Tačiau visa tai, anot jo, yra valdoma.
„Pavojaus šaltinių yra begalė, bet tuo pačiu aš žinau, kad mes nuosekliai didiname lėšas, skirtas ne tik mūsų ginkluotosioms pajėgoms, bet apskritai tam, kad galima būtų atliepti į tuos iššūkius, kurie kyla. Aš neturiu pagrindo abejoti darbu, kurį daro tiek VSD, tiek kitos tarnybos Lietuvoje“, – teigė jis.
Taip pat, anot pašnekovo, yra aišku, kad turime išlikti budrūs ir didinti išteklius tam, kad atskirtume tuos, kurie kelia pavojų nuo tų, kurie pavojingi tikrai nėra.
„Aš antrinu profesoriui Lopatai: jeigu žmogus tarnavo Baltarusijos kariuomenėje – tai, toli gražu, ne savo noru, nes ta tarnyba yra priverstinė, nebent tu kyšį duodi tame karo prievolės punkte ir tada tau pavyksta kažkaip išvengti tos tarnybos arba tu studijuoji užsienyje ir, būdamas vaikinu, negrįžti į Baltarusiją, kol tau nesukaks 29 metai.
Visais kitais atvejais – tu esi priverstas tarnauti toje kariuomenėje. Kariuomenės paskirtis yra būti tokia kartono kariuomene, kuri pirmiausia dalyvauja paraduose porą kartų per metus, kad tenkintų Lukašenkos norus ir, kad būtų toks labai gražus paveikslas per Baltarusijos propagandinę televiziją. Ta kariuomenė yra butaforinė. Ji nėra dalyvavusi jokiuose kariniuose veiksmuose jau porą dešimtmečių“, – teigė M. Milta.
Taigi, politologo nuomone, žmogus, kuris tarnavo tokioje kariuomenėje, pavojaus nekelia.
„Man atrodo, kad žmogus, kuris dirba Baltarusijos mokykloje ir klastoja rinkimus, indoktrinuoja vaikus, kad jie po to tampa režimo išlaikytiniais – tokie žmonės kelia didesnį pavojų. Arba žmogus, kuris dirba kokioje ministerijoje, kokiame departamente, jau nekalbant apie tai, jeigu dirbo kokioje prezidento administracijoje ar panašiai. Tokie asmenys, man atrodo, gali kelti didesnį pavojų“, – teigė jis.
Visą „Žinių radijo“ laidą galite žiūrėti čia:
Sveikata 
Orai
Horoskopai
Kalendorius
Receptai
Kryžiažodžiai
Fotogalerijos
Užsakomasis turinys
Valiutų kursai