Buvęs JAV ambasadorius NATO Douglasas Lute'as sakė, kad Vilniaus susitikime išvysime viską nuo karo iki vadovavimo perėmimo. Tikėtina, kad tai bus sudėtingiausias viršūnių susitikimas NATO istorijoje. Delfi pateikia svarbiausius klausimus, kuriuos aptars liepos 11–12 dienomis Lietuvoje besilankantys Aljanso lyderiai.

Ukrainos narystė NATO

Pagrindinis šių metų NATO viršūnių klausimas – Ukrainos narystė Aljanse. „Vagner“ grupės akibrokštas Rusijoje birželio 24 d. paskatino iš naujo pažvelgti į NATO sprendimą priimti Ukrainą. Kilęs chaosas dar kartą pabrėžė Rusijos keliamą didelę grėsmę regiono stabilumui. Didėjant atotrūkiui tarp karinių ir politinių krypčių, NATO gali pasinaudoti galimybe paspartinti Ukrainos narystę, Vilniaus viršūnių susitikime paskelbusi narystės veiksmų planą.

Oficiali narystė NATO Ukrainai turėtų rimtų naudų ne tik siekiant apsaugoti jos suverenitetą prieš Rusiją, bet ir suvaržyti Baltarusijos galimybes veikti kaip tolesnių karinių puolimų prieš Kijevą bendrininkei. Nuolatinė Lukašenkos parama Rusijos invazijai turi rimtų pasekmių Ukrainos saugumui. Ukrainos narystė NATO sumenkintų Baltarusijos įtaką Ukrainoje. Bet kokie Baltarusijos veiksmai, laikomi keliančiais grėsmę Ukrainos „teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui“, gali sukelti rimtų pasekmių pagal NATO sutarties sąlygas, įskaitant tolesnę A. Lukašenkos režimo izoliaciją.

Ukrainai tapus NATO valstybe nare, pagal 5 straipsnį Baltarusijos arba iš Baltarusijos vykdomas ginkluotas išpuolis prieš Ukrainą prilygtų ginkluotam išpuoliui prieš visas NATO valstybes nares. Tai reiškia, reikalautų atsako, įskaitant ginkluotos jėgos panaudojimą.

Vilniaus viršūnių susitikime Aljanso lyderiai turėtų patvirtinti regioninių planų rinkinį – išsamiausius NATO gynybos dokumentus nuo Šaltojo karo pabaigos. Gynybos ministerijos dirbo su naujais pajėgumų tikslais, kad atitiktų Madride sutartą „naują pajėgų modelį“. Pažanga didinant Europos armijų kovinį pasirengimą buvo nevienoda: dauguma sąjungininkių nesiekia NATO gynybos išlaidų tikslo – 2% BVP.

Svarbiausias klausimas, be abejo, yra Ukraina. NATO vaidmuo nebuvo apginkluoti Ukrainos kovoje su Rusija. Balandį NATO užsienio reikalų ministrai patvirtino „strateginę daugiametę pagalbos programą“, siekdami pratęsti šį įsipareigojimą. Vilniaus viršūnių susitikime ji bus pasirašyta.

Stoltenbergo ir Švedijos ateitis

Kol kas nėra sutarimo, kas pakeis Jensą Stoltenbergą NATO generalinio sekretoriaus poste. J. Stoltenbergas šį darbą dirba nuo 2014 m., kadencija jau buvo pratęsta du kartus. Jis atvirai išreiškė norą išeiti į pensiją, kai spalį baigsis kadencija. JK gynybos sekretorius Benas Wallace'as anksčiau pareiškė norįs jį pakeisti, tačiau to nepalaiko nei Vašingtonas, nei Paryžius. Stoltenbergas yra labai vertinamas, tad nenuostabu, kad Vilniuje jo kadencija bus pratęsta dar kartą.

Kitas ginčas kilo dėl kandidatės į NATO Švedijos. Lūkesčiai, kad Švedija (pateikusi paraišką dėl narystės kartu su Suomija) dalyvaus Vilniaus viršūnių susitikime kaip narė, žlugo susidūrus su dviejų esamų narių – Turkijos ir Vengrijos – pasipriešinimu. Prieš pat viršūnių susitikimą numatytos Turkijos ir Švedijos pareigūnų derybos gali pasiekti pažangą, tačiau Recepas Tayyipas Erdoganas taip pat laukia nuolaidų iš JAV, įskaitant blokuoto susitarimo įsigyti naikintuvų F-16 patvirtinimą. Vengrijos prieštaravimai gali būti tiesiog skirti Turkijai suvilioti. Jeigu R. T. Erdoganas Vilniuje palengvintų Švedijos narystės ratifikavimą, Vengrija, greičiausiai, prisidės.

Kinijos vaidmuo

NATO 2022 m. strateginė koncepcija iškėlė susirūpinimą dėl Pekino pastangų „padidinti savo pasaulinį pėdsaką ir galią“. Praktiškai NATO pagrindinės pastangos atsakant į šį pareiškimą buvo stiprinti politinius ryšius su Azijos ir Ramiojo vandenyno keturiomis šalimis (Australija, Japonija, Pietų Korėja ir Naująja Zelandija).

Tikimasi, kad Vilniuje bus patvirtintos individualios partnerystės sutartys su šiomis šalimis. Tačiau platesni klausimai, kaip NATO turėtų įsitvirtinti naujoje Kinijos ir JAV konkurencijos eroje, iš esmės dingo iš akiračio, nes politinį ir strateginį Aljanso pralaidumą perėmė Rusijos ir Ukrainos karas.

Madrido susitikimo sprendimų vykdymas

2022 m. kovo 24 d. neeiliniame viršūnių susitikime NATO lyderiai susitarė dislokuoti keturis batalionus Bulgarijoje, Vengrijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje, be jau esančių Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje. 2022 m. birželio viršūnių susitikime Madride lyderiai patvirtino naują Strateginę koncepciją, kuri apibūdina Aljanso saugumo aplinką ir nustato pagrindines NATO užduotis.

Strateginėje koncepcijoje teigiama, kad Rusija yra didžiausia ir tiesioginė grėsmė sąjungininkų saugumui ir taikai bei stabilumui euroatlantinėje erdvėje. Koncepcijoje teigiama, jog terorizmas, kad ir kaip jis pasireikštų, yra pati tiesiausia asimetrinė grėsmė Aljanso piliečių saugumui ir tarptautinei taikai bei klestėjimui.

Ankstesniuose viršūnių susitikimuose sąjungininkai įsipareigojo NATO rytiniame flange dislokuoti papildomas tvirtas, kovai parengtas pajėgas, kurios būtų padidintos nuo esamų bataliono dydžio kovinių grupių iki brigados dydžio vienetų, kur ir kada reikia, bei užtikrinti, kad šios pajėgos būtų pasirengusios – paremtos patikimu, greitai pasiekiamu pastiprinimu, iš anksto sumontuota įranga ir patobulinta vadovavimo bei kontrolės sistema. Sąjungininkai susitarė dėl naujo pajėgų modelio, kuris sustiprins ir modernizuos NATO pajėgų struktūrą, rems pagrindines NATO užduotis ir aprūpins naujos kartos Aljanso karinius planus.

2022 m. vasarį Rusijai įsiveržus į Ukrainą, sąjungininkai sustiprino esamas kovines grupes ir sutiko įkurti dar keturias tarptautines kovines grupes Bulgarijoje, Vengrijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje. Tai padidino bendrą tokių kovinių grupių skaičių iki aštuonių, faktiškai padvigubino karių skaičių vietoje ir padidino NATO buvimą priešakyje palei Aljanso rytinį flangą.

Pernai NATO viršūnių susitikime sąjungininkai sutiko sustiprinti tarptautines kovines grupes nuo bataliono iki brigados dydžio, kur ir kada reikia. Nuo 2023 m. gegužės mėnesio sąjungininkai pradėjo naudotis galimybe greitai dislokuoti pastiprinimą, siekdami išplėsti kovines grupes. Reaguodamos į Rusijos visapusišką invaziją į Ukrainą, sąjungininkės į NATO teritoriją Rytų Europoje išsiuntė papildomų laivų, lėktuvų ir karių, – taip dar labiau sustiprino Aljanso atgrasymą ir gynybinę poziciją.

Kolektyvinė gynyba ir penktasis straipsnis

Kolektyvinės gynybos principas yra NATO steigimo sutarties esmė, įtvirtinta Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnyje. Buvo girdėti pasiūlymų aktyvuoti šį straipsnį pernai, kuomet Lenkijos teritorijoje nukrito priešlėktuvinės gynybos raketa iš Ukrainos ir Rusijos karo lauko, bet toks sprendimas priimamas labai retai. NATO pirmą ir vienintelį kartą savo istorijoje panaudojo 5 straipsnį po rugsėjo 11-osios teroristinių išpuolių prieš JAV. Kita vertus, NATO keletą kartų ėmėsi kolektyvinės gynybos priemonių, įskaitant atsaką į situaciją Sirijoje ir Rusijos invaziją į Ukrainą.

NATO branduolinio atgrasymo politika ir pajėgos

Branduoliniai ginklai kartu su įprastiniais ir priešraketinės gynybos pajėgomis – pagrindinė bendrų NATO atgrasymo ir gynybos pajėgumų sudedamoji dalis. NATO yra įsipareigojusi siekti ginklų kontrolės, nusiginklavimo ir jų neplatinimo, tačiau tol, kol bus branduolinių ginklų, ji išliks branduoliniu Aljansu.

Patikimas atgrasymas ir gynyba, pagrįsta atitinkamu branduolinės, įprastinės ir priešraketinės gynybos pajėgumų deriniu, papildytu kosmoso ir kibernetiniais pajėgumais, tebėra pagrindinės bendros NATO konfliktų ir karo prevencijos strategijos elementas. Aljanso branduolinių pajėgų patikimumas išlieka esminiu veiksniu vykdant atgrasymą, todėl šių pajėgų saugumas ir efektyvumas nuolat vertinamas atsižvelgiant į technologinę ir geostrateginę raidą.

Dabartinė NATO branduolinė politika pagrįsta 2022 m. strategine koncepcija ir 2012 m. atgrasymo bei gynybos laikysenos apžvalga, taip pat valstybių bei vyriausybių vadovų gairėmis ankstesniuose viršūnių susitikimuose Velse, Varšuvoje, Briuselyje ir Madride. Vilniuje gali būti priimtos naujos gairės šiuo klausimu ar bent peržiūrėtas įsipareigojimų vykdymas.