Anot A. Kumpio, jau vien tai, kad A. Blinkenas lankėsi Kinijoje ir ten susitiko su pačiu Kinijos vadovu, rodo, kad susitarimų tarp šių šalių vis dar įmanoma pasiekti.

„Šitas susitikimas su prezidentu Xi Jinpingu bei kartu ir kitais kolegomis Kinijoje rodo, kad tos komunikacijos linijos, komunikacinės jungtys – jos yra taisomos. Pagrindinis ir buvo vizito tikslas, pirmiausia, sutvarkyti sutrūkinėjusius ryšius, kad būtų bent jau formalusis bendravimas, o kas jau buvo aptarta ir, kas buvo nutarta, čia jau yra kitas klausimas. Svarbiausia buvo išlaikyti tą minimalųjį ryšį“, – teigė jis.

Rytų Azijos ekspertas išskyrė svarbiausius aspektus, kurie buvo aptarti susitikimų metu.

„Nieko, galima sakyti, stebinančio nebuvo aptarta ir visa darbotvarkė, iš tikrųjų, sukosi daugiau ar mažiau apie tai, ką mes žinome: kad reikia sutvarkyti, reikia spręsti Taivano klausimą, kokia yra jo pozicija, žmogaus teisių pažeidimai, galiausiai, buvo atsiradęs ant stalo ir narkotinių medžiagų gabenimas, ir jo sprendimas iš Kinijos, nes tai buvo vienas iš argumentų, kodėl Blinkenas dabar ir turėtų važiuoti. Tačiau, kas galiausiai buvo nutarta? Na, iš principo, kaip ir nieko. Apsikeista tom pačiom frazėm, jog Taivano klausimas yra neginčijamas ir Kinija neturi jokių intencijų kitaip pažvelgti į tai, kad Jungtinės Valstijos neturėtų kištis į Kinijos vidaus reikalus ir čia, aišku, jau yra būtent to patarėjo Wang Yi nuomonė ir tas aukos naratyvo toliau stūmimas“, – dalinosi A. Kumpis.

Anot jo, nors pokalbių ir temų buvo daug, tačiau apčiuopiamų rezultatų niekas nesitikėjo ir jų fiksuoti negali.

Jungtinių Valstijų sekretorius A. Blinkenas pažymėjo, kad JAV ir toliau neremia Taivano nepriklausomybės, pritaria dabartiniam Status Quo bei perspėja, kad su Status Quo pažeidimas nebūtų taikstomasi. Ar galima tikėtis, kad Kinija įsiklausys į šiuos žodžius ir bent jau neberengs pastaruoju metu matytų pratybų?

„Aš būčiau skeptiškas šiuo klausimu, nes, panašu, jog vienokio ar kitokio masto karinės pratybos Taivano sąsiauryje, aplinkui salą ir kituose vandenyse – tai jau yra tapę Status Quo dalimi. Panašu, kad Kinijos nuolatinis buvimas ir nuolatinis galios demonstravimas jūrose, sausumoje aplinkui ir kartu ore yra nuolatinė tam tikro naratyvo stūmimo stadija. Vargu, ar tai kažką pakeis, nes, natūralu, kad toks nuolatinis pozicijos pristatymas Kinijai duoda tam tikrą legitimavimą to paties Status Quo, galbūt, po truputį ir keitimui. Tai, kad Jungtinės Valstijos prieštarauja karinės galios demonstravimui, kad tai turi būti pokalbiai, kad tai turi būti neįsikišimas karinės intervencijos į Taivaną, vargu, ar tai kažką sako pačiai Kinijai“, – teigė A. Kumpis.

Pokalbių metu buvo paliesta ir Ukrainos tema. Kinija dar kartą patikino, kad Rusijai nesiunčia jokių ginklų, tačiau kyla klausimas ir dėl Kinijos bendrovių, kurios, galimai, perduoda jai tam tikras ginklų dalis. Ar po šio susitikimo galima tikėtis pozityvių pokyčių šiais klausimais?

„Jeigu žiūrėsime į tą formaliąją dalį, kuri sako, kad niekas nėra siunčiama, kad joks faktinis palaikymas kariaujančiai Rusijai ir intervenciją vykdančiai Rusijai nėra suteikiamas – tai, žinot, nelabai kas gali ir keistis, nes, tokiu būdu, pripažintum, kad, vis dėlto, buvo ta parama. Taigi formaliai – pasikeitimų nebus, tačiau šioje pusėje aš žiūrėčiau šiek tiek plačiau ir reikėtų vertinti Kinijos poziciją Rusijos atžvilgiu, kaip tokios netiesioginės paramos, bent jau ne pernelyg griežtos pozicijos suteikėjos, nes, jeigu Kinija dabar jau vėl eina į kontaktą su Jungtinėmis Valstijomis ir atnaujinami komunikaciniai kanalai, tai rodo, kad viskas nėra statoma į vieną pusę ir vienašališkas tokių blokų kūrimas, autoritarinių blokų kūrimas, jis yra labai diversifikuojamas. Kol Kinija kalbasi su Jungtinėmis Valstijomis, tol Rusija, atitinkamai, tikrai negali būti patenkinta tokia situacija. Tai rodo, kad tai yra tikrai dviprasmiška situacija“, – dalinosi A. Kumpis.

Kinija jau anksčiau pasmerkė Rusiją, kai Putinas grasino branduoliniais ginklais. Dabar vėl turime situaciją, kuomet kalbama apie branduolinių ginklų dislokaciją į Baltarusiją. Atrodo, kad tai yra puikus laikas JAV gerinti santykius su Kinija, mat ši galėtų dar kartą pasmerkti Rusiją.

„Kinija galėtų pagrūmoti pirštu Rusijai, jog negalima eskaluoti to branduolinio teroro ir branduolinės retorikos. Klausimas – kiek į tai bus sureaguota? Tačiau, bent jau Kinija, iš savo pusės, kaip taikdarys save pristatantis tarptautinėje arenoje, kaip pagrindinis veikėjas, kuris gali kažką nuveikti konflikto deskalavime, tikrai turėtų bent jau retoriškai tą parodyti, kad nepalaiko jokių tokių žingsnių. Tai, kad dabar, vėlgi, atsigauna bendravimas, tartum, rodytų, kad tie žingsniai turi tam tikrą vertę ir, jeigu bus sutarta ir dėl susitikimo su prezidentu Bidenu, galiausiai, tai, vėlgi, būtų dar kitas žingsnis“, – aiškino A. Kumpis.

Rytų Azijos ekspertas dr. A. Kumpis taip pat atskleidė, kokią žinutę JAV ir Kinijos susitikimas bei bandymas kalbėtis siunčia Europai.

„Tam tikras tonas yra duodamas, kad yra geriau turėti tam tikras formalias bendravimo apraiškas negu tylą, nejaukią tylą. Net ir tam tikri minimalūs apsikeitimai, kaip, šiuo atveju, tokie simboliški vizitai, tikrai rodo, kad bent jau tebeyra kontaktas. Europai ką reikėtų pasižiūrėti šitoj vietoj, tai, kad nebūtinai ta tiesioginė konfrontacija yra svarbiausia ir grasinimai nutraukti ekonominę priklausomybę“, – aiškino jis.