Lietuvos Valstybės sienos apsaugos tarnyba, reaguodama į BBC publikaciją, rašo, kad „šiuo metu VSAT neturi informacijos apie Rusijos piliečius, kurie pastarosiomis dienomis galėjo kreiptis į Lietuvos institucijas ar prašytis prieglobsčio esą neteisėtai būdami šalyje.“
Ruso teigimu, pirmąją Rusijos karo Ukrainoje dieną jis buvo barake Baltarusijoje ir „prabudo nuo pranešimo, kad reikia skubiai skristi į Hostomelį“, bet galiausiai skrydį dėl nuostolių atšaukė. Anot D. Mišovo, jau pirmąją karo dieną šalis agresorė prarado „penkis lėktuvus ir du ekipažus“.
„Per karą pulkas, kuriame tarnavo D. Mišovas, prarado praktiškai 20 proc. sraigtasparnių. Anksčiau pulkas jų turėjo „40−50 vienetų“, tai per praėjusius metus du supleškino diversantai, dar šeši ar septyni numušti fronte“, – teigiama straipsnyje.
„Aviacijos nuostoliai didžiuliai. Jeigu palygintume, pavyzdžiui, situaciją Afganistane, tai žinau, kad ten iš viso prarado 333 sraigtasparnius. O pas mus dešimt Afganistano metų pakartojo per metus“, – rašo BBC, cituodama pašnekovą.
Kaip teigia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, nuo invazijos pradžios Rusija prarado 314 lėktuvų ir 299 sraigtasparnius.
Interviu metu vyras tikino, kad jiems net nebuvo paaiškinta, kodėl karas iš viso buvo pradėtas.
„Esu kariškis, turiu ginti savo šalį nuo agresijos. Neturėčiau dalyvauti, neturėčiau būti nusikaltimo bendrininkas. Kažkodėl mums niekada nebuvo paaiškinta, kodėl prasidėjo šis karas. Kodėl turėtume pulti ukrainiečius ir juos žudyti, naikinti miestus? Niekas to nepaaiškino. O pusė ukrainiečių, tarkime, turi giminių Rusijoje. Nelabai aišku, kodėl mums reikia juos [ukrainiečius] žudyti. Manau, kad visa tai daroma tik tam, kad būtų išsaugota vieno žmogaus, konkretaus Putino, valdžia. Jis tiesiog nusprendė taip įtvirtinti savo valdžią. Manė, kad tai gera idėja“, – interviu sakė jis.
Nuotaikos kariuomenėje, sako Mišovas, šiuo metu yra labai skirtingos: nedidelis procentas jo bendražygių visiškai palaiko karą, nedidelis procentas jį griežtai smerkia, o dauguma tiesiog nepatenkinti savo padėtimi, kai jiems tenka kariauti ir gauti buvusį kontraktininko atlyginimą (skraidantys karininkai su visais priedais gauna 80–90 tūkst. rublių per mėnesį), o naujokams valstybė dabar žada 204 tūkst. rublių per mėnesį.
Pareigūno atleidimo procesas užsitęsė iki praėjusių metų rugsėjo, tačiau galiausiai įsakymas vis dėlto buvo priimtas. Mišovas visą tą laiką buvo Pskovo srityje ir daugiau niekada nevyko į kovos veiksmų zoną. Vakarų karinės apygardos vado generolo majoro Sergejaus Riumšino 2022 m. rugsėjo 6 d. įsakymo dėl leitenanto Mišovo ankstyvo išėjimo į pensiją ištraukos kopiją galima rasti BBC.
Pilotas tikina, kad prašymą atleisti iš tarnybos parašė 2022 metų sausį ir vykdant invaziją į Ukrainą nebedalyvavo. Jis pripažino buvęs atsakingas už krovinių pervežimą okupantams Baltarusijos teritorijoje sraigtasparniu „Mi-26“. D. Mišovas taip pat sakė, kad 2022 metų balandį jis buvo grąžintas „atgal į dalinį“ Pskovo srityje, ten bandė įforminti pasitraukimą iš tarnybos.
Per interviu rusas atskleidė, kad po to, kai Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė mobilizaciją, jo atleidimas buvo panaikintas, pilotas bergždžiai bandė dėl to bylinėtis, o galiausiai „nusprendė persipjauti venas ir taip atsidurti ligoninėje“. Ligoninėje ir priėmė sprendimą iš Rusijos bėgti.
Gulėdamas ligoninėje leitenantas perskaitė straipsnį apie Pskovo gyventoją, kuris šių metų sausį pabėgo nuo karo į Latviją.
„Aš galvojau, kad tai nėra taip, lyg atsisakyčiau tarnauti ar atsisakyčiau atlikti karinę prievolę, – sakė leitenantas, – jei suprasčiau, kad mano šaliai gresia pavojus. Bet aš atsisakau būti nusikaltimo bendrininku. Jei būčiau priverstas kariauti ir nusileidęs į atakos sraigtasparnį, būčiau turėjęs žudyti. Greičiausiai būčiau nusinešęs keliasdešimt gyvybių, o aš to nenorėčiau, nes ukrainiečiai nėra mano priešai.“.
Nusprendęs pabėgti, karininkas, vis dar būdamas ligoninėje, pradėjo ieškoti galimybių, kaip tai padaryti. „Pirmiausia turėjau ištrūkti iš Rusijos. Buvau girdėjęs apie Respublikos ordino organizaciją. Jauni karininkai man pasakojo, kad jie yra į pensiją išėję karininkai, nusiteikę prieš Putiną, ir į juos galima kreiptis pagalbos. Nusiunčiau jiems telegramą, išklausė mano istoriją ir pasakė, kad padės. Pažadėjo viskuo pasirūpinti. Jie sakė: „Nesijaudinkite, mes patys viską sutvarkysime.“ Taip viskas ir išsisprendė. Vargu ar būčiau galėjęs pats susitvarkyti, nes pusantro mėnesio gulėjau ligoninėje. Mano kūnas buvo nusilpęs ir buvo fiziškai sunku. O žmonės, kurie padėjo, sudarė man maršrutą, kad nesusidurčiau su užkarda, pasieniečių paslaptimis.“
