„Opozicijoje susitarsime, kokios yra nuotaikos ir kokios nuomonės yra vienu ar kitu atžvilgiu“, – Seime žurnalistams sakė S. Skvernelis.
Visgi, jo teigimu, jau dabar nereikėtų atmesti galimybės ministrės sprendimus vertinti baudžiamosios teisės požiūriu.
„Galbūt kas nors pasikreips į Generalinę prokuratūrą. Gal tie patys žmonės, kurie buvo sulaikyti, nesilaikant sulaikymo procedūrų, tokius dalykus padarys“, – sakė opozicijai priklausantis politikas ir akcentavo, kad A. Bilotaitė sprendimus privalėjo priimti laikantis teisinei valstybei būtinų procedūrų.
„Tai yra esminis dalykas, o ne tai, ar reikėjo priemones taikyti, ar ne. Tą reikėjo daryti laikantis teisės, o to nebuvo daroma“, – teigė politikas.
„Didžiausia problema yra ne dėl to, kad įstatymas pripažintas prieštaraujantis Konstitucijai. Mes turime ne vieną įstatymą, kuris pripažįstamas, kad prieštaravo. Pats principas, kai į teisę yra nusispjauti, tai tokiu atveju mes nelabai kuo skiriamės nuo anos pusės režimo“, – pažymėjo jis.
A. Bilotaitė akcentuoja, kad įstatymą palaikė Seimas
Tuo tarpu kiek anksčiau Seime žurnalistams kalbėjusi A. Bilotaitė savo kaltės tvirtino nematanti.
„Reikėtų pirmiausiai atkreipti dėmesį į tuos asmenis, kurie kelia klausimą. Reikia pasižiūrėti kaip jie balsavo, kokia buvo jų pozicija. Man regis jie poziciją palaikė“, – sakė A. Bilotaitė ir pažymėjo, kad jos iniciatyva atsiradusį antikonstitucinį įstatymą palaikė Seimas.
„84 Seimo nariai balsavo už tai. Man keista, kad žmonės keičia nuomonę“ – teigė ji.
„Į Seimą šis įstatymas atėjo, buvo teisininkai, buvo Teisės departamentas... Ir pastabų, kad prieštarauja Konstitucijai – nebuvo“, – kartojo ji.
ELTA primena, kad trečiadienį KT nustatė, jog neteisėtai šalies sieną kirtusių migrantų sulaikymas ir priverstinis apgyvendinimas užsieniečių registravimo centruose prieštarauja Konstitucijai.
Tokį sprendimą KT priėmė išnagrinėjusi migranto, atvykusio į Lietuvą iš Irako, skundą. Pastarasis prašė KT įvertinti įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatas.
Skundą pateikęs prieglobsčio prašytojas nurodė esąs įsitikinęs, kad negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuriuo leidžiama apriboti asmens laisvę be teismo sprendimo neapibrėžtam laikui, be teisinių procedūrinių garantijų, kurios užtikrintų teisminę priežiūrą.
Į teismą kreipęsis migrantas tvirtino, kad Konstitucijoje garantuojama asmens laisvė yra viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių, jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Pareiškėjo nuomone, teisinis reguliavimas, leidžiantis apriboti asmens laisvę be teismo sprendimo neapibrėžtam laikui, be procedūrinių garantijų, pažeidžia Konstituciją.
Įstatyme nustatyta, kad prieglobsčio prašytojai, kol nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvą, laikinai apgyvendinami specialiuose centruose be teisės laisvai judėti, jeigu dėl masinio užsieniečių antplūdžio šalyje yra paskelbta ekstremalioji situacija. Šis ribojimų terminas negali būti ilgesnis nei 6 mėnesiai.
