Užimtumo tarnybos duomenimis, įsivyraujanti tendencija, kai švietimo sistemoje vienų specialistų trūksta, o kitų – per daug, ateityje tik ryškės, todėl būtina skatinti perkvalifikavimo ir naujų kompetencijų įgijimo programas.
„Technologijų inovacijos, sparti pramonės robotizacija, skaitmenizacija reiškia, kad vis svarbesnis bus mokyklinis ugdymas, suteikiantis gamtos mokslų, technologijų, matematikos ir inžinerijos pagrindus. Šaliai reikia kuo daugiau mokymo specialistų, galinčių perteikti tokias žinias mokyklose. Tačiau patenkinti jo dažnai nėra kaip“, – sakė Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.
Anot tarnybos vadovės, šių specialistų trūksta, tačiau fiksuojamas norinčiųjų dirbti kūno kultūros, muzikos, dailės mokytojais perteklius. Jų Užimtumo tarnyboje registruota gerokai daugiau nei mokyklose reikės artimiausiu metu. Kūno kultūros, muzikos ir dailės mokytojo darbo ieškantieji sudaro du penktadalius (38,5 proc.) visų pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojo darbo ieškančiųjų.
Tuo metu Užimtumo tarnybos direktorės pavaduotoja Giedrė Sinkevičė sako, kad žmonės, kurių profesija nebeatitinka darbo rinkos poreikių, Užimtumo tarnyboje gali įgyti paklausią kvalifikaciją ar kompetenciją, kurios šiai dienai labiausiai reikia. Ji pažymi, kad pedagoginės krypties srityje Užimtumo tarnyba kol kas gali pasiūlyti tik ikimokyklinio ugdymo pedagogo bei mokytojo-edukatoriaus padėjėjo profesijas.
„Pakeitus atitinkamus teisės aktus, programų spektras galėtų plėstis dar labiau, būtų galima galvoti apie universitetų parengtų modulių finansavimą rengiant matematikos, lietuvių, fizikos kalbos mokytojus“, – tvirtino G. Sinkevičė.
Tačiau tam tikrų mokslo krypčių pedagogų stygius – ne vienintelis iššūkis, su kuriuo susiduria šalies švietimas. Dar vienu svarbus faktorius – senstanti mokytojų bendruomenė. Kas antras pradinio ugdymo mokytojo darbo ieškantis žmogus – vyresnis nei 50 metų, kas ketvirtas – vyresnis nei 60 metų. Matematikos mokytojo darbo ieškančiųjų amžiaus vidurkis – 55 m., fizikos – 53 m., lietuvių – 50 m.
Užimtumo tarnybos duomenimis, daugiau nei pusė (60 proc.) matematikos mokytojo darbo ieškančių klientų – vyresni nei 60 m. Tarp lietuvių kalbos ar istorijos mokytojo darbo pageidaujančių priešpensinio amžiaus asmenys sudaro du penktadalius (atitinkamai 41,8 proc. ir 39,1 proc.). Jauniausi Užimtumo tarnybos klientai pageidauja dirbti teatro meno, ispanų ar italų kalbos mokytojais.
G. Sinkevičės teigimu, ieškant sprendimų, kaip pritraukti jaunąją kartą į mokyklas, dėmesį vertėtų atkreipti ir mokytojo profesijos feminizaciją. Užimtumo tarnybos duomenimis, gegužę pradinio ugdymo mokytojo darbo ieškojo 140 asmenų, iš jų – tik du vyrai. Ikimokyklinio ugdymo pedagogo darbo ieškojo 230 asmenų, tarp jų – du vyrai. Lietuvių kalbos mokytojo darbo dairėsi 55 žmonės, iš jų – vienas vyras. Anglų kalbos mokytoju dirbti norėjo 112 asmenų, iš jų – 10 vyrų.
Papildyta komentaru. ŠMSM: su išaugusiu mokytojų poreikiu susiduria visos šalys, Lietuva siūlo tikslines stipendijas ir lanksčias galimybes
Lietuvoje augant mokytojų poreikiui, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra priėmusi sprendimus, kurie padėtų mokyklose išlaikyti mokytojus ir pritraukti naujus, vyresnės kartos pedagogams pasitraukus į užtarnautą poilsį, taip sakoma ministerijos išplatintame komentare.
Siekiant pritraukti daugiau jaunų žmonių rinktis mokytojo profesiją, įstojusiesiems į didžiausio poreikio pedagogikos specialybes skiriamos tikslinės stipendijos, siekiančios 319 eurų per mėnesį. Paskutinio kurso didžiausio poreikio pedagogikos specializacijų studentams, sudariusiems išankstines darbo sutartis su mokyklomis ar savivaldybėmis, numatyta galimybė stipendijas padidinti iki 539 eurų.
Pedagogikos studijos šiemet, kaip ir praėjusiais metais, laikomos vienomis iš prioritetinių studijų krypčių, į kurias siekiama neriboti priėmimo stojantiesiems, atitinkantiems reikalavimus į valstybės finansuojamas vietas.
Nuo ateinančių mokslo metų mokytojai galės dalyvauti nacionalinėse kvalifikacijos tobulinimo programose. Jos bus pasiūlytos matematikos ir gyvenimo įgūdžių mokantiems mokytojams, taip pat visiems pedagogams, norintiems pagilinti įtraukiojo ugdymo kompetencijas. Tokios ilgalaikės nacionalinės kvalifikacijos tobulinimo programos rengiamos pirmą kartą.
Pedagogai gali stiprinti informatikos žinias ir kompetencijas valstybės lėšomis studijuodami informatikos modulius arba informatikos magistrantūrą. Studijos skirtos praplėsti mokytojų dalykines kompetencijas, jas užbaigusieji įgyja teisę mokyklose mokyti informatikos. Valstybė taip pat skiria finansavimą mokytojams įgyti antrą kvalifikaciją.
Šį rudenį startuoja ir nacionalinė edukologijos mokslų programa, kuri apima tyrimus, doktorantūros ir podoktorantūros studijų finansavimą, stažuotes. Programos tikslas parengti mokslininkus ir dėstytojus, kurie galėtų ugdyti stiprius pedagogus. Edukologijos studijas geriausiuose pasaulio universitetuose pasirinkusiems doktorantams valstybė suteikia galimybę išvykti studijuoti nemokamai – doktorantams per metus numatoma skirti iki 40,67 tūkst. eurų studijų kainai padengti. Užbaigę studijas jie įsipareigoja grįžti į Lietuvą ir prisidėti prie edukologijos stiprinimo Lietuvoje.
2022 m. norinčiųjų studijuoti ugdymo mokslų programas padaugėjo. Specialiąją pedagogiką – vieną didžiausio poreikio pedagogikos specialybių – pasirinko trečdaliu stojančiųjų daugiau nei ankstesniais metais.
Siekiant, kad pedagogo darbo vieta būtų patraukli, mokytojams nuosekliai didinamas darbo užmokestis. 2022 m. jų atlyginimai padidinti vidutiniškai dešimtadaliu, šiemet jie augo dar 13 proc.
Augantis mokytojų poreikis nėra išskirtinai Lietuvos problema – jį patiria daugelis pasaulio valstybių. Pedagogo profesiją renkasi per mažai jaunimo net ir tose šalyse, kuriose jų atlyginimai labai aukšti. Su mokytojų trūkumu susiduria ir visos ES šalys. Tai šių metų kovą vykusiame ES Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto tarybos susitikime pažymėjo už inovacijas, mokslinius tyrimus, kultūrą, švietimą ir jaunimą atsakinga Europos Komisijos narė Mariya Gabriel.
Savivaldybių iniciatyvos
Labai svarbu, kad pačios mokyklos būtų patrauklios jauniems pedagogams. Mokyklos, kaip ir kitos organizacijos, konkuruoja dėl geriausių žmonių su verslu. Tad daug reikšmės turi tai, ar mokyklos vadovas geba palaikyti motyvuojančią, kurti skatinančią darbo aplinką.
Praėjusiais metais ministerija skyrė lėšų savivaldybėms padėti pritraukti naujų mokytojų. Savivaldybės ir savo lėšomis finansuoja pedagogo kvalifikacijos įgijimą ar pedagogines bakalauro studijas.
Pavyzdžiui, Jurbarko r. savivaldybė skatina pedagogus persikvalifikuoti ir rinktis tokias specialybes, kurių mokytojų trūksta šios savivaldybės mokykloms. Mokytojų, švietimo pagalbos specialistų ir kitų mokyklų darbuotojų studijų kainą padengia savivaldybė. Baigusieji studijas įsipareigoja ne trumpiau kaip 3 metus dirbti Jurbarko r. švietimo įstaigose.
Kauno r. savivaldybė kasmet skiria po 100 tūkst. eurų mokytojų pritraukimo priemonėms įgyvendinti. Per 2 metus tai padėjo pritraukti 51 mokytoją.
Savivaldybės lėšomis padengiama mokytojų persikvalifikavimo ir papildomo mokomojo dalyko specializacijos studijų kaina, o Kauno r. gyventojams, norintiems įgyti pedagogo ir mokomojo dalyko kvalifikaciją, finansuojama 80 proc. studijų kainos. Taip ne tik parengiami mokykloms reikalingi pedagogai, bet ir mažinamas nedarbas Kauno r. – savivaldybės gyventojas turi galimybę persikvalifikuoti ir pradėti dirbti mokykloje.
Įdarbinti naujus mokytojus ir išlaikyti jau esamus padeda ir sprendimas savivaldybės lėšomis kompensuoti mokytojų kelionės į darbą ir atgal išlaidas. Tokiomis kompensacijomis šiuo metu naudojasi 875 Kauno r. pedagogai.
