„Svarstysime, spręsime. Visada sakiau, kad apgręžimo politiką reikėjo pradėti anksčiau. Antras dalykas, turbūt čia yra tas atvejis, kai tam tikras teisės aiškinimas gali silpninti valstybės priemones ginti savo nacionalinį saugumą, gintis nuo autoritarinių režimų“, – sakė L. Kasčiūnas.
„Pagal tokį aiškinimą, jei tu negali sulaikyti ir turi leisti laisvai judėti, iš principo tu atidarai migracijos kelią. Tai yra labai paprasta“, – pridūrė jis.
KT nustatė, kad neteisėtai šalies sieną kirtusių migrantų sulaikymas ir priverstinis apgyvendinimas užsieniečių registravimo centruose prieštarauja Konstitucijai.
Tokį sprendimą KT priėmė trečiadienį, išnagrinėjusi migranto, atvykusio į Lietuvą iš Irako, skundą. Pastarasis prašė KT įvertinti įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatas.
Skundą pateikęs prieglobsčio prašytojas nurodė esąs įsitikinęs, kad negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuriuo leidžiama apriboti asmens laisvę be teismo sprendimo neapibrėžtam laikui, be teisinių procedūrinių garantijų, kurios užtikrintų teisminę priežiūrą.
Į teismą kreipęsis migrantas tvirtino, kad Konstitucijoje garantuojama asmens laisvė yra viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių, jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Pareiškėjo nuomone, teisinis reguliavimas, leidžiantis apriboti asmens laisvę be teismo sprendimo neapibrėžtam laikui, be procedūrinių garantijų, pažeidžia Konstituciją.
Skundą KT pateikęs Irako piliečio pasą turintis asmuo teigė, kad Lietuvoje dėl neteisėto sienos kirtimo buvo sulaikytas 2021 m. liepą, apgyvendintas užsieniečių registracijos centruose, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Pareiškėjas prašo teismo pripažinti, kad jo sulaikymas buvo neteisėtas.
Pareiškėjas tvirtina, kad jo laisvė buvo suvaržyta nesant jokio nacionalinio teismo ar kitos Lietuvos institucijos sprendimo, jam esą nebuvo žinoma nei kiek laiko, nei dėl kokių priežasčių jo laisvė ribojama.
Įstatyme nustatyta, kad prieglobsčio prašytojai, kol nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvą, laikinai apgyvendinami specialiuose centruose be teisės laisvai judėti, jeigu dėl masinio užsieniečių antplūdžio šalyje yra paskelbta ekstremalioji situacija. Šis ribojimų terminas negali būti ilgesnis nei 6 mėnesiai.
