Matuojant atstumais nuo šios aikštelės iki upės yra maždaug šimtas arba šimtas penkiasdešimt metrų – tiek reikia nusileisti skardžiu žemyn. Prieš ketvirtą valandą sekmadienį popiet policija teigia gavusi moters pranešimą, kad nebemato vaiko žaidimų aikštelėje ir tuomet gausios policijos pajėgos, vietos gyventojai, ugniagesiai skubėjo ieškoti vaiko. Maždaug dešimt minučių po penktos pranešta, kad žmonės, plaukę baidare, pastebėjo kūną, kuris plūduriavo. Čia dirbantys gelbėtojai skubėjo traukti kūną.
„Staigiai čia viskas atsitinka. Retai kada iš viso kas šaukia. Sąmonė prarandama ir – po vandeniu. O po vandeniu dar reikia pastebėti, taigi vaikus reikia stebėti pastoviai“, – sako gelbėtojas Rolandas Kilius.
„Tėvams reikia labai atidžiai prižiūrėti savo vaikus, kad nenuplauktų toli nuo kranto. Jeigu palieka su plaukiančiomis priemonėmis, pilnai nereikia pasitikėti, nes jos gali išsileisti, taigi negalima pasitikėti tais plūdurėliais, visada reikia vaiką stebėti, nes jo gali ir gelbėtojai nepamatyti“, – sako gelbėtojas.
Gelbėtojas pasakoja, kad būna situacijų, kai net patys tėvai nesupranta arba nesusigaudo, kai jų vaikas pradeda skęsti.
„Būna, kad vaikas eina gylyn, o mama net nesusigaudo, kai vaikas pradeda skęsti“, – sako gelbėtojas.
Kalbintas vilnietis tikino, kad tėvai privalo visą laiką prižiūrėti savo vaikus.
„Neįmanomas dalykas, kad tu kažkur guli, kažkur vaikštai, o vaikas vienas maudosi – ne, reikia visą laiką būti kartu su vaiku. Taip pat ir būti kartu vandenyje, būti paplūdimyje“, – sako pakalbintas vilnietis.
Gelbėtojas taip pat trumpai atsakė, ką reikia daryti ištraukus skenduolį. Anot jo, reikia ištraukti žmogų ir jį pastatyti į tokią padėtį, kad iš kvėpavimo takų išbėgtų visas vanduo ir užspausti nosį, daryti pūtimus ir paspaudimus – trisdešimt paspaudimų ir du įkvėpimai, ir kviesti pagalbą. Skęstantį žmogų, ant jo, traukti reikia iš nugaros.
Išsamiau žiūrėkite reportaže:
