Lietuvos kariuomenė perka ir poligonuose treniruojasi su vokiškomis pėstininkų kovos mašinomis „Boxer“. Latvija ir Estija greičiausiai saugos suomiškos mašinos, jas Ryga ir Talinas planuoja pirkti kartu su suomiais.
Lietuvos dangų dengia amerikietiškos ir norvegiškos sistemos, o kaimynai skelbia, kad pirks vokiškas.
Nors Baltijos sesės daug kur akcentuoja vienybę, ginklus jos linkusios pirkti atskirai.
„Baltijos asamblėja yra tokia organizacija, kuri veikia jau tris dešimtmečius, tai ji nuolat apie tai kalba. Nuolat kalbame, tada išsiskirstome ir suprantame, kad vis tiek viską darome pavieniui“, – LNK žinioms sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Tokius neįvykusius bendrus pirkimus prisimena ir buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Arvydas Pocius.
„Mes – kariškiai, susėdame su ekspertais, sutariame įsigyti tam tikras sistemas, kurios būtų įsigytos tikrai pigiau. Ir ateiname prie galutinio sutarčių pasirašymo su gamintoju pačio fakto, išgirsdavome iš kažkurio savo sąjungininko, kad politikai neskyrė tam įsigijimui lėšų“, – sakė jis.
Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas nesistebi – kiekviena šalis turi ribotą pinigų kiekį.
„Dėl „NASAMS“ sistemos pradėjome bendrus pokalbius 2015 metais. Palaipsniui tai atėjo prie sutarties, mūsų partnerės, matyt, žiūrėdamos į savo biudžetus ir galimybes tuo metu nepasirašė daryti bendro pirkimo“, – prisiminė A. Anušauskas.
Pasak buvusio Gynybos resurso agentūros vyriausiojo patarėjo Valdo Šiaučiulio, skirtingi yra ir Baltijos valstybių prioritetai.
„Estai, latviai – jie turi didelę jūros pakrantę. Todėl jiems vienas iš didesnių prioritetų yra pakrančių gynyba – jie atitinkamai ir ginkluotę tam perka.
O mūsų su 99 kilometrų jūros pakrante tai jau nėra toks didelis prioritetas. Mes orientuojamės kitur“, – LNK sakė atsargos pulkininkas V. Šiaučiulis.
Esą nereikia stebėtis ir tuo, kad latviai su estais renkasi suomiškas pėstininkų kovos mašinas.
„Suomiai jau yra NATO nariai. Jie yra artimiausi estų kaimynai. Aš manau, kad ir karybos srityje suomiai dabar bus didžiuliai pagalbininkai estams. Manyčiau, kad kai kurios ginklų sistemos jiems bus artimesnės“, – kalbėjo buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, konservatorius A. Pocius.
Reikėtų paminėti, kad Ukrainoje puikiai pasiteisinusias amerikietiškas raketų leidimo sistemas „HIMARS“ Baltijos šalys perka kartu.
Pasak krašto apsaugos ministro A. Anušausko, kartu Baltijos šalys perka ir amuniciją. Tokia praktika, anot ekspertų, yra dažna. Tačiau karinė technika kartu perka mažai valstybių.
„Tokiems mažiukams kaip mes labiau apsimoka pirkti su didesnėmis šalimis. Jeigu perka vokiečiai, tai mes perkame su jais, arba kartu su prancūzais – tada atsiranda daugiau svertų gynybos pramonėje“, – kalbėjo atsargos pulkininkas V. Šiaučiulis.
Pasak eksperto, jeigu Baltijos šalys mėgintų pirkti kokią nors ginkluotę kartu, kiekiai gamintojams vis tiek atrodytų juokingai maži.
Vienybės Baltijos šalims trūksta kalbant ne tik apie karinius pirkimus. Pavyzdžiui, prasidėjus migrantų krizei, buvo kalbėta, kad ir tvorą Lietuva su Latvija galėtų pigiau pastatyti kartu.
Seimo NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas LNK žinioms sakė, kad jeigu šis klausimas būtų sprendžiamas bendrai, tvora dar tik galėtų būti užbaiginėjama.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
