2009 metų birželį – kaimiškose vietovėse net ir po sekmadienio mišių prie balsadėžių ateina tik vienas kitas rinkėjas. Dar ir lyja, o ką tik buvo praėję prezidento rinkimai.
Tai buvo vienintelis kartas nuo Lietuvos įstojimo į bendriją, kai rinkimai į EP vyko ne kartu su prezidento.
Tuometis premjeras Andrius Kubilius tada atidavęs balsą irgi svarstė, kad žmonės balsuos vangiai.
„Kadangi dar prieš tai ir Seimo rinkimai vyko – prieš pusę metų, tai rinkiminis nuovargis gali būti stebimas“, – kalbėjo jis.
Rinkėjų aktyvumas vos peržengė 20 procentų. Palyginti su 2019 metais, kai EP rinkimai sutapo su prezidento rinkimais Lietuvoje, aktyvumas viršijo 50 procentų.
Kitais metais gali būti panašus scenarijus – nes prezidento rinkimai vyks gegužę, o EP – vėliau.
„Tai bus birželio 6–9 dienomis. Lietuva galės pasirinkti, kuri tai bus diena. Man atrodo, kad tai bus birželio 9 diena“, – LNK žinioms sakė Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkė, konservatorių frakcijos seniūnė parlamente Radvilė Morkūnaitė–Mikulėnienė.
Ir tai Lietuvai kainuos.
„Padarėme skaičiavimus ir tai Lietuvai galėtų kainuoti iki 18 milijonų eurų papildomai“, – kalbėjo laikinasis Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Andrius Puksas.
Kitais metais gegužę ir birželį rinkėjai prie balsadėžių bus kviečiami kas antrą savaitgalį.
Prezidento rinkimų pirmasis turtas vyks gegužės 12 dieną, jeigu neišrinks iš pirmojo turo, gegužės 26 dieną vyks antrasis turas. Ir dar po dviejų savaičių – EP rinkimai.
„Komisijoms ir mums tai bus intensyvus laikotarpis. Bet viskas turėtų įvykti sklandžiai“, – tikėjosi laikinasis VRK pirmininkas A. Puksas.
Politikai mano, kad EP rinkimuose prie balsadėžių vėl ateis tik kas penktas rinkėjas.
„Penktadalis Lietuvos rinkėjų išrenka savo atstovus į EP. O tai reiškia, kad Lietuvos gyventojai EP bus labai menkai atstovaujami“, – kalbėjo Seimo Europos reikalų komiteto narys, valstietis Giedrius Surplys.
Konservatorė R. Morkūnaitė–Mikulėnienė sako, kad Lietuva ir Portugalija prašė, jog Briuselis leistų EP rinkimus leistų paankstinti į gegužės mėnesį. O kai visos 27 šalys nesusitarė, rinkimai automatiškai vyksta birželį.
„Per visą EP rinkimų istoriją net septynis kartus nėra pavykę susitarti. Ir iš esmės tik du kartus ES visoms valstybėms yra pavykę susitarti dėl gegužės mėnesio – 2014 ir 2019 metais“, – LNK žinioms sakė konservatorė.
Opozicija tai vadina dideliu Lietuvos pralaimėjimu. O gal pralaimėti ir buvo norėta?
„Turime tokių prielaidų, kad mūsų šalies Vyriausybė nerodė didelio intereso apart formalių raštų ir pageidavimų, kad pakeisti (datą, aut. p.). Kaip žinome, susitarimai tikrai ne raštais sprendžiami, o diskusijomis“, – kalbėjo Seimo Europos reikalų komiteto narys, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Domas Griškevičius.
Jis teigia, kad toks klausimas Europos reikalų komitete buvo keltas.
„Tikrai klausėme – kas prisiims tą atsakomybę už papildomus milijonus. Buvo, sakyčiau, gan ciniškai atsakyta, kad ne visada pavyksta susitarti – kažkur laimima, kažkur pralaimima“, – kalbėjo jis.
Mažas rinkėjų aktyvumas yra naudingesnis partijoms su ištikimu elektoratu.
„Standartiškai turbūt Lietuvoje visą laiką, kai yra mažas rinkėjų aktyvumas, laimi Tėvynės sąjunga“, – priminė valstietis G. Surplys.
Konservatorė R. Morkūnaitė–Mikulėnienė teigė, jog viską parodo rinkimų rezultatai.
„Tikrai Lietuvos interesas buvo daryti rinkimus gegužės mėnesį“, – tikino politikė.
2009 metais, kai vyko ir finansų krizė, konservatoriai gavo daugiausiai mandatų – 4 iš 12.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
