„Orų ir taikų lietuvių išsivadavimą su nuostaba stebėjo ir susižavėjimu stebėjo visas laisvasis pasaulis. Išmintinga Sąjūdžio politika, įkūnijusi tautos ryžtą, pakeitė ir Europos veidą“, – iškilmių Sąjūdžio įkūrimui paminėti metu Seime sakė G. Nausėda.
Šeštadienį Seimo Kovo 11-osios salėje minimos 35-osios LPS iniciatyvinės grupės įkūrimo metinės bei Sąjūdžio diena.
„Prieš 35 metus nesovietinė Lietuvos visuomenė okupacijos sąlygomis, tiesioginės demokratijos būdu suformavo pirmąją plačią savo atstovybę – LPS iniciatyvinę grupę. Šis ilgai brendęs ir nemažai drąsos pareikalavęs veiksmas pažadino tautą“, – pasakojo G. Nausėda.
„Atgimusios tautos remiamas Sąjūdis iškart ėmėsi veiksmų, kurie pakeitė istorijos eigą. Vos kelių po kelių savaičių Vilniuje jau plevėsavo trispalvės, dar po pusmečio Sąjūdžio Seimas, deklaravęs, kad Lietuvių tauta niekada nesusitaikė su valstybės praradimu, oficialiai paskelbė tikslą atkurti nepriklausomybę“, – kalbėjo šalies vadovas.
Anot G. Nausėdos, tuomet Lietuvos pademonstruotas ryžtas taikiai siekti nepriklausomybės atkūrimo, įkvėpė ir kitas valstybes siekti laisvės bei demokratijos, pavyzdžiui, Vokietiją susivienyti.
„Šią savaitę Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris, sveikindamas Vilnių su 700 metų jubiliejumi, priminė, kad dainuojanti, skambanti ir tikrai taiki revoliucija būtent šioje Europos vietoje prasidėjo dar iki Berlyno sienos griūties“, – dėstė prezidentas.
„Vokietijos prezidentas su dėkingumu pažymėjo, kad mūsų laisvės troškimas, pasipriešinimas priklausomybei ir priespaudai, prisidėjo prie Vokietijos suvienijimo laisvėje“, – tęsė šalies vadovas.
Savo kalboje jis taip pat priminė ir antrus metus Ukrainoje tebesitęsiančią plataus masto Rusijos invaziją.
G. Nausėdos teigimu, Lietuva ir likęs demokratinis pasaulis turi ir toliau remti Ukrainą bei ginti vakarietiškas vertyb
es. Siekiant šio tikslo, būtent Sąjūdžio vykdyta politika yra pavyzdinė, kalbėjo šalies vadovas.
„Vakarų civilizacijos vertybių gynyba nuo amžių buvo istorinė Lietuvos misija. Šiandien mūsų pareiga – padėti Ukrainai apginti savo laisvę ir teisę kurti ateitį laisvų tautų bendrijoje, prisidėti prie galutinio Europos susivienijimo laisvėje“, – pažymėjo prezidentas.
„Minėdami Sąjūdžio metines dar kartą ryžtingai įsipareigokime laisvei ir jos gynybai. Būkime tie laisvojo pasaulio kūrėjai, kurie, vadovaudamiesi tiesa, išmintimi, drąsa ir ryžtu, nugali melu ir smurtu apsiginklavusius dėl savo valdžios drebančius tironus. Būkime verti ryžtingos ir išmintingos Sąjūdžio politikos. Būkime verti žmonių, kurie mus atvedė į Sąjūdį. Visos blogio imperijos anksčiau ar vėliau nukeliauja į istorijos šiukšlyną. O mes, laisvę mylintys žmonės ir tautos, atlaikę išmėginimus ir susivieniję, tapsime dar stipresni“, – tęsė G. Nausėda.
35 narių LPS iniciatyvinė grupė įkurta 1988 metų birželio 3 d., Lietuvos mokslų akademijos salėje Vilniuje. Tą vasarą bei rudenį Lietuvoje Sąjūdis organizavo daug mitingų, kuriuose skleidė savo idėjas tuometiniais visuomenei aktualiais klausimais, pradėta leisti Sąjūdžio spauda, šalies miestuose kūrėsi iniciatyvinės LPS grupės.
1988 m. spalio 22–23 dienomis vyko LPS steigiamasis suvažiavimas, kuriame dalyvavo atstovai iš visos Lietuvos, buvo išrinktas ir patvirtintas LPS Seimas, LPS Seimo taryba, priimta LPS programa, įstatai ir 30 rezoliucijų.
1989 m. vasario 15 d. LPS Seimas pirmąkart paskelbė siekį atkurti Lietuvos nepriklausomybę.
