Apie tai E. Masiulio gynėjas kalbėjo ketvirtadienį Apeliaciniame teisme, tęsdamas savo baigiamąją kalbą byloje.
Jis priminė, kad Vilniaus apygardos teismas išteisino E. Masiulį dėl kyšininkavimo, tačiau, kaip stebėjosi R. Boiko, minėtą sprendimą apskundęs valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Justas Laucius remiasi tais pačiais motyvais, prašydamas buvusį Liberalų sąjūdžio lyderį pripažinti kaltu.
Advokatas citavo Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuriose akcentuojama, kad kyšis yra duodamas su tam tikru tikslu, tai yra už tam tikrą sutartą atlikti užduotį ar sprendimą. E. Masiulio atveju, pasak R. Boiko, prokuroras J. Laucius šių aplinkybių nenurodo detaliai.
„Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad nepakanka kaltinime nurodyti, kad kyšio davėjas siekė valstybės tarnautojo ar pareigūno palankumo. Reikia nurodyti aplinkybes, tikslą, kodėl duotas kyšis, kokiu tikslu duotas. (...)
Nenurodoma, kokio bendradarbiavimo aplinkybėmis duoti pinigai E. Masiuliui, kas buvo jam duota paskola“, – tikino R. Boiko.
E. Masiulis anksčiau kaltintas 106 tūkst. eurų kyšio už „MG Baltic“ palankius sprendimus. Teisėsauga tvirtino, kad R. Kurlianskis šiuos pinigus esą buvo perdavęs E. Masiuliui maišelyje su degtinės butelio dėžute, šie pinigai rasti tuometinio Liberalų sąjūdžio lyderio automobilyje. Vis dėlto pirmos instancijos teismas nutarė, kad minėti pinigai nėra R. Kurlianskio kyšis tuometiniam politikui.
Buvęs Liberalų sąjūdžio vadovas buvo sulaukęs kaltinimų dėl kyšio paėmimo už įtaką renkant vietą Jono Basanavičiaus paminklui Vilniuje, Seime svarstant Vartojimo kreditų įstatymo pataisas, nutarimą dėl kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos.
Teigia, kad artimieji planuojamų pirkimų raštiškai netvirtino
E. Masiulis, 2016 m. kratos metu pas jį radus daugiau negu 240 tūkst. eurų bei pinigų kitomis valiutomis, kaltintas ir neteisėtu praturtėjimu, tačiau dėl to teismas jį išteisino. Prokuroras J. Laucius apskundė ir šį teismo sprendimą.
Advokatas R. Boiko teigė, kad siekiant įrodyti, jo asmuo neteisėtai praturtėjo, būtina atsižvelgti į tam tikrus faktorius, juos nustatyti, pavyzdžiui, kad žmogus galimai gyveno iš nusikalstamos veikos, kad turėjo abejonių keliančių sandorių ar investicijų užsienyje. Tokių aplinkybių, anot jo, E. Masiulio atveju nebuvo nurodyta, nebuvo nustatyta.
„Nėra jokių duomenų, kad E. Masiulis disponuotų turtu, kuris yra užsienyje, arba turtu, kurio kilmė leistų kalbėti apie jo neva padarytas nusikalstamas veikas“, – aiškino R. Boiko.
Jis kartojo anksčiau E. Masiulio ne kartą teisėsaugai ir teismui pateiktą versiją, kad R. Kurlianskis jam davė pinigus kaip paskolą jo, jo artimųjų planuojamai investicijai į nekilnojamąjį turtą pajūryje. Kaip teigė R. Boiko, 2016 m. gegužę pas E. Masiulį atlikus kratą, pareigūnai paėmė jo darbinę knygelę, kurioje esą buvo pažymėtas būsima politiko išvyka į pajūrį, kur jis planavo perduoti iš R. Kurlianskio gautus pinigus perduoti savo artimiesiems.
„E. Masiulis gegužę planavo partijos reikalais vykti į pajūrį ir ten perduoti pinigus, skirtus nekilnojamajam turtui“, – pažymėjo advokatas.
Tai, anot advokato, yra vienas iš įrodymų, paneigiančių kyšio E. Masiuliui versiją, tačiau teisėsauga, kaip pastebėjo R. Boikio, šio įrašo nefiksavo.
E. Masiulio advokatas taip pat pažymėjo, kad tai, jog jo ginamasis planavo investuoti į nekilnojamąjį turtą pajūryje, įrodo ir politiko sutuoktinės Ievos Masiulienės, jos sesers Mildos Proscevičienės susitarimai, susirašinėjimai čia tema. Advokato teigimu, kadangi šie asmenys yra artimi, tai nereikia stebėtis, jog jie savo būsimų sandorių neregistravo, juos siejo pasitikėjimas.
„Tokie susitarimai be raštiškų pagrindimo yra suprantami, ypač kalbant apie tris pasiturinčius, uždirbančius žmones. Raštiški susitarimai būtų labiau būdingi rizikingesniems sandoriams“, – sakė R. Boiko.
E. Masiulio gynėjas pabrėžė, kad jo ginamasis su R. Kurlianskiu apie 90 tūkst. eurų paskolą yra kalbėjęs ne kartą, tačiau tai, kaip stebėjosi advokatas, nebuvo fiksuota byloje. R. Boiko galva, jei prokuroras J. Laucius mano, kad minėti pinigai buvo kyšis, apie tai E. Masiulis ir R. Kurlianskis, susitikdami viešose vietose, esą nebūtų kalbėję.
„Jei valstybinis kaltintojas mano, kad tai yra kyšis, o ne paskola, tai turėtų suprasti, kad E. Masiulis apie tai su R. Kurlianskiu, susitikdamas viešai, nebūtų kalbėjęs“, – teisme aiškino advokatas.
Skundžia teisėsaugos veiksmus, prokuroras nori sprendimo pakeitimo
ELTA primena, kad Apeliacinis teismas apeliacine tvarka nagrinėja baudžiamąją bylą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo prekyba poveikiu, papirkimu, piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi kaltinamas R. Kurlianskis, buvęs Liberalų sąjūdžio vadovas E. Masiulis, eksparlamentaras Šarūnas Gustainis, buvęs liberalas Gintaras Steponavičius, parlamentaras Vytautas Gapšys, taip pat juridiniai asmenys koncernas „MG Baltic“, dabar pakeitęs pavadinimą į „MG grupė“, Liberalų sąjūdis ir Darbo partija buvo išteisinti.
Apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pateikė išteisintojo R. Kurlianskio gynėjai Simonas Slapšinskas ir Giedrius Danėlius, išteisintojo E. Masiulio gynėjas R. Boiko ir Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras J. Laucius. Išteisintųjų asmenų advokatai ginčija žvalgybos duomenų teisėtumą, prašo pripažinti netinkamais.
Prokuroras J. Laucius prašo Apeliacinio teismo panaikinti žemesnės instancijos nuosprendį ir visus išteisintuosius pripažinti kaltais bei skirti bausmes.
