Kaip skelbta anksčiau, pakartotiniuose Visagino mero savo pilietinę valią išreiškė 46,93 proc. rinkėjų, o kovo mėnesį vykusiame balsavime – 47,06 proc. gyventojų.
Rinkėjų aktyvumo analizę po Visagino savivaldybės mero rinkimų atlikusi VRK nurodo, kad trečiąjį kartą balsuoti atvyko 81,2 proc. tų pačių rinkėjų, kurie Visagino savivaldybės merą rinko ir kovo 19 d.
Iš viso balsavimo teisę gegužės 7 d. vykusio pakartotinio balsavimo metu turėjo 17382 rinkėjai. Rinkdami merą trečiąjį kartą šia teise pasinaudojo 8145 visaginiečiai.
Visuose trijuose balsavimuose į rinkimų apylinkes atvyko ir savo pilietinę valią išreiškė 5698 rinkėjai, bent kartą tai padarė 10623 visaginiečiai.
Pakartotiniams rinkimams atseikėta 344 tūkst. eurų
Kaip skelbia VRK, Visagino savivaldybės mero rinkimų pakartotinis balsavimas valstybei kainavo beveik 344 tūkstančius eurų.
Pakartotinį balsavimą Visagine VRK rengė iš sutaupytų pinigų po kovo 5 d. savivaldybių tarybų rinkimų – 26 merus išrinkus pirmajame ture, šiose savivaldybėse rinkimai buvo baigti.
Didžioji dalis finansų buvo panaudota savivaldybių rinkimų komisijų visoje Lietuvoje darbo užmokesčio išlaidoms apmokėti bei Visagino savivaldybės apylinkių rinkimų komisijų darbo užmokesčiui, komisijų transporto, ryšio bei kanceliarinių prekių išlaidoms apmokėti, informacinės sistemos pritaikymui pakartotiniam balsavimui, informacijos viešinimui, kandidatų agitacinės laidos filmavimui ir transliavimui, biuletenių ir informacinių plakatų spausdinimui ir kitoms reikmėms.
ELTA primena, kad gegužės 7 d. Visagino savivaldybėje vyko naujas antrasis mero rinkimų turas, kurio metu postą iškovojo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Erlandas Galaguzas.
Nauji rinkimai organizuoti po kilusio skandalo, kai Panevėžio apygardos teismui patikslinus savo sprendimą buvusios Visagino merės Dalios Štraupaitės byloje dėl piktnaudžiavimo tarnyba, kovo 9 d. VRK pašalino ją iš Visagino mero rinkimų. Tiesa, situacija pasikeitė jau kovo 13 d., kai Apeliacinis teismas panaikino Panevėžio apygardos teismo sprendimo dalį dėl draudimo D. Štraupaitei būti renkamai į merus. Tą pačią dieną VRK, remdamasi minėtu teismo sprendimu, sugrąžino D. Štraupaitę į rinkimus.
Patyrusi nesėkmę pirmuose rinkimuose politikė kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT), kuris patenkino jos prašymą iš naujo surengti antrąjį mero rinkimų turą.
