Architektė ir savivaldybė teigė nieko nežinoję

Iš surinktų duomenų aiškėja, kad savivaldybė toli gražu nepadarė visko, kad brandus medis būtų išsaugotas.

Projektavimo įmonės „Do Architects“ bendraturtė, buvusio Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus žmona G. T. Gylytė tą dieną, kai buvo nukirstas ąžuolas, savo socialiniame tinkle „Facebook“ rašė esanti šokiruota ir nieko nežinojusi, kad medis bus pjaunamas.

„Prieš pusvalandį buvo nukirstas ąžuolas Ceikinių-Rinktinės sklype, Vilniuje. Gavau žinutę iš nepažįstamosios su ąžuolo nuotrauka, tą pačią minutę paskambinau užsakovui UAB „Rinktinės NT“, kuris patvirtino, kad, deja, tai tiesa. Apie būsimą nukirtimą nei aš, nei „Do Architechs“ komanda jokios išankstinės informacijos neturėjome. Beveik septynerius metus projektuojame šiame sklype, ir šis ąžuolas buvo mūsų siūlomo urbanistinio kvartalo centras ir ašis. Vertybiškai tai absoliučiai nepriimtina. Labai gaila ir tikrai labai liūdna. Turėsime daug ką įsivertinti ir pervertinti. Kai turėsiu daugiau informacijos kas toliau – pasidalinsiu“, – rašė G. T. Gylytė.

Vilniaus meras Valdas Benkunskas taip pat teigė apie ąžuolo kirtimą nieko nežinojęs. Vėliau surengtoje spaudos konferencijoje jam antrino ir ilgus metus Vilniaus vyr. architekto pareigas einantis Mindaugas Pakalnis. Jis teigė buvęs labai nemaloniai nustebęs tokiais sklypo savininkų veiksmais.

Įmonė: visi buvo informuoti

Vis dėlto UAB „Rinktinės NT“ atstovai Delfi pateikė visai kitokią versiją. Esą apie ketinimus pjauti ąžuolą gerokai seniau buvo informuota projektavimo įmonė „Do Architects“, kuriai neva buvo netgi pristatyta idėja ąžuolą pakeisti kitu medžiu – tokiu, kuriam reiktų mažiau vietos.

Taip pat įmonė Delfi nurodė, kad apie planus pjauti ąžuolą raštu informavo ir buvusį Vilniaus merą R. Šimašių, o kartu ir miesto vyr. architektą M. Pakalnį.

Be to, Delfi kalbinti architektai teigė, kad atsižvelgiant į tai, kokius sprendinius pasiūlė projektavę architektai, dabar jau nupjautą ąžuolą išsaugoti šiame sklype būtų labai sudėtinga, o gal net ir neįmanoma. Arboristai Delfi taip pat teigė, kad medžio šaknims buvo suplanuota palikti per mažai vietos.

„Rinktinės NT“ pripažino, kad Delfi šaltinių informacija nėra iš piršto laužta. Jie teigė, kad kaip tik dėlto buvo nutarta ąžuolą pakeisti kitu medžiu. Ir esą projektavimo įmonė „Do Architects“ buvo apie tai informuota.

„Čia reikėtų atskirti du esminius momentus.

Sumanymas, kad galima sėkmingai inkorporuoti medį atėjo iš architektų. Mums tai vertybiškai buvo labai artima idėja, todėl ją palaikėme ir skatinome. Tuo tarpu architektų darbas buvo pasitelkus kūrybiškumą ir profesines kompetencijas rasti tokį architektūrinį sprendimą, kuris leistų ilgai ir darniai drauge funkcionuoti medžiui ir naujiems pastatams. Taip gimė ir architektūrinė koncepcija su minėtu „medžiu viduryje“.

Eigoje situacija pasikeitė sulaukus arboristų išvadų. Ilgainiui ryškėjo ir nuotekų problema, kurią reikėjo spręsti. Tuomet keičiantis aplinkybėms buvo vis dar svarstyta likti prie „medžio viduryje“ architektūrinės koncepcijos jį tiesiog pakeičiant kitu, uždarose erdvėse ir mieste geriau pritaikytu augti medžiu. Apie tai, jog „Rinktinės NT“ svarsto likti ties pirmąja architektūrine koncepcija tiesiog pakeičiant ąžuolą kitu medžiu – projektuotojai buvo informuoti“, – teigė „Rinktinės NT“ atstovai.

Regioninė architektų taryba davė pritarimą dar 2021 m. Taigi, kodėl taip ilgai užtruko projektinių pasiūlymų rengimas? Įmonės atstovai teigė, kad viskas užtruko būtent dėl ąžuolo.

„Ties šiuo projektu dirbę architektai rekomendavo ir vyriausiasis miesto architektas taip pat prašė naujai projektuojamą viena iš pastatų, kuris buvo arčiausiai greta esančios mokyklos, pastumti į mokyklos pusę 4 metrus, kad tilptų ąžuolo laja ir šaknys. Tai buvo naujas prašymas, kuris prieštaravo galiojančiam detaliajam planui. O jei tiksliau – 2008 m. parengtas detalusis planas toje vietoje arčiau mokyklos – statybų nenumatė. Tuo tikslu 2022 m. birželio 20 d. buvo pradėta rengti galiojančio detaliojo plano korektūra, o projektinių pasiūlymų rengimas negalėjo būti užbaigtas, kol detalusis planas nepakoreguotas.

Galiausiai detaliojo plano korektūra buvo vystytojo sustabdyta sulaukus nemalonių arboristų išvadų, jog ąžuolas po statybų greičiausiai neišgyvens“, – nurodė „Rinktinės NT“ atstovai.

Mindaugas Pakalnis
Foto: ELTA / Marius Morkevičius


Sklypo savininko paklausėme, kada projektuotojas buvo informuotas, kad ąžuolą reikėtų pakeisti kitu medžiu, kuris toje vietoje galėtų augti? Kokia buvo projektuotojo reakcija, ar jis su tuo sutiko?

Įmonė pateikė tokį atsakymą: „Su projektuotoju ąžuolo pakeitimo idėja kitu tinkamesniu tai vietai ir architektūrinei koncepcijai medžiu buvo aptariama, kuomet prasidėjo ąžuolo perkėlimo idėjos svarstymas. Tai buvo pernai rudenį – t.y. tuomet, kai buvome informuoti apie arboristų išvadas. Idėja taip pat buvo aptariama ir susitikimuose su savivaldybe, kuriuose dalyvavo ir mūsų pasirinkti architektai.“

Galiausiai įmonė nurodo, kad šių metų kovo 2 d. savivaldybė buvo informuota apie ketinimus kirsti ąžuolą: „Pirmą kartą tiek savivaldybė, tiek projektui pasamdyti architektai apie svarstomą galimybę kirsti ąžuolą raštu buvo informuoti šių metų kovo 2 d.“

Papildomai paklausėme, ar apie ketinimus keisti ąžuolą kitu medžiu ir ketinimus jį pjauti buvo informuotas miesto vyr. architektas M. Pakalnis? Kitaip tariant, ar jis asmeniškai galėjo tai žinoti.

„Taip, žinojo. Jis buvo vienas iš adresatų“, – nurodė įmonės atstovai.

„Rinktinės NT“ Delfi pateikė tai įrodančio rašto kopiją.

Tame rašte, adresuotame R. Šimašiui, M. Pakalniui ir savivaldybei, rašoma, kad atsižvelgiant į aplinkybes prašoma koreguoti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį taip, kad ši leistų šalinti žemės sklypo centre augantį ąžuolą.

Architektas: reikėjo skubiai koreguoti dokumentus

Delfi kalbinti architektai ir arboristai teigė, kad atsižvelgiant į tai, kokius sprendimus siūlė projektavimo įmonė, nupjautą ąžuolą išsaugoti šiame sklype būtų labai sudėtinga, o gal net ir neįmanoma. „Šaknims paliekama 10 x 10 erdvė yra gerokai per maža. Tokio dydžio ąžuolui reikėtų gerokai daugiau. Tačiau jeigu šaknims būtų palikta daugiau erdvės, pavyzdžiui, 20x20, tuomet nebūtų tilpęs parkingas. Tai, manau, visi greit suprato, kad tas ąžuolas trukdo ir buvo nukirstas. O R. Šimašiaus vadovaujama savivaldybė taip reklamavo šitą projektą, laikė jį pavyzdiniu, netgi minėjo projektavusios įmonės pavadinimą, kas nutinka retai“, – teigė su Delfi bendravęs architektas, prašęs neįvardyti jo vardo ir pavardės.

Jo teigimu, įmonė galėjo siekti greičiau nukirsti medį, kol specialiuosiuose architektūros reikalavimuose nebuvo įrašytas įpareigojimas išsaugoti ąžuolą. Todėl jis nusistebėjo, kodėl nuo kovo 2 d., kai miesto vyr. architektas buvo įspėtas apie ketinimus kirsti ąžuolą, tuo nepasirūpino.

Vilniaus miesto savivaldybė
Foto: DELFI / Rinatas Chairulinas


Arboristas Algis Davenis pritarė su Delfi kalbėjusiam architektui. Jo teigimu, projekte numatyta erdvė medžiui yra per maža. Jis laikėsi pozicijos, kad projektuotojų sprendiniai galėjo prasilenkti su realybe: „Tokiam ąžuolui yra labai svarbi gyvybinė erdvė. Ne vien šaknys svarbu, bet ir antžeminė dalis. Jį planuota įrėminti pavėsiniam šuliny. Jis būtų pavėsyje.

10 x 10 yra per mažai. Tokiam ąžuolui nuo ašies reikia mažiausiai 15 metrų. Į visas puses. Reikia 15 x 15. Skersmuo – 30 m. Tokia būtų gyvybinė erdvė. Jeigu lieka 5 metrai, bus apkapotos šaknys. Nunyktų medžio žievė, šakos. Įsimestų papildomi grybai, kurių ir taip yra. Pridavus objektą, pastatą, pirmus metus gal ir nepastebėtų, bet ateity, tai jam labai sunkiai atsilieptų.

Po ąžuolu parkingas būtų nonsensas. Kudirkos aikštėje, kur po žeme yra parkingas, medžiai džiūsta. Stebi ir per 15–20 metų tai pasirodo. Parkingą galėjo padaryti nuošalesnėje vietoje. Tai kainuotų brangiau. Kasami poliai labai pakenktų šaknims.“

G. T. Gylytė: nieko nežinojome

G. T. Gylytės paklausėme, ar tikrai projektavusi įmonė jokia forma ir jokiais būdais nebuvo informuota apie ketinimus kirsti ąžuolą? Vystytojas Delfi teigė, kad projektavimo įmonė buvo informuota apie tai, kad ąžuolą ketinama pakeisti kitu medžiu. Ar tai tiesa?

„Šiame projekte patyrėme labai didelius ir skausmingus praradimus: tiek vertybinius, tiek finansinius, tiek kūrybinius.

Iš karto noriu akcentuoti – jokiais būdais nebuvome informuoti, kad klientas planuoja kirsti centrinį ąžuolą be leidimo“, – teigė G. T. Gylytė.

Remigijus Šimašius, Gilma Teodora Gylytė
Foto: ELTA / Andrius Ufartas


„Papasakosiu raštu visą projektavimo eigą nuosekliai. Manau, tada aiškiai ir skaidriai matysite bendrą vaizdą.

Prie šio projekto dirbame nuo 2016 metų, per tą laiką nagrinėjome bent 6–7 užstatymo variantus.

2021 metais paskutinė urbanistinė schema – 4 korpusai aplink centrinį ąžuolą – buvo patvirtina tarp mūsų ir užsakovo kaip finalinė, šiai schemai parengėme projektinius pasiūlymus, gavome teigiamą RAT išvadą.

2021 10 08 projektinius pasiūlymus viešinome pirmą kartą. Projekte gruntas aplink ąžuolą buvo paliekamas pagal tuometines VMS taisykles ir reikalavimus, kas yra 160 kv. m grunto.

Po procedūrinio viešinimo esminė pastaba buvo koreguoti detalų planą ir paslinkti vakarinio korpuso užstatymo ribas, kad būtų erdvesnis kiemas ir būtų daugiau antžeminės erdvės ąžuolui.

Užsakovas ir jo atstovaujami teisininkai inicijavo supaprastintą DP procedūrą, ji buvo nepatenkinta, tuomet buvo inicijuota visos apimties DP procedūra, kuri tebesitęsia iki šiol“, – teigė G. T. Gylytė.

Detalusis planas
Foto: Organizacijos nuotr.


Ir tęsė toliau: „2021 06 29 projektinius pasiūlymus viešinome antrą kartą. Po antro viešinimo, esminė pastaba buvo atlikti išsamų arboristinį šaknų tyrimą.

Arboristinį šaknų tyrimą NR.1 užsakovas, VMS rekomendacija, užsakė iš arboristo Arno Švelniko ir arboristo Renato Turčinavičiaus. Po atlikto išsamaus tyrimo, pagal arboristų rekomendacijas, grunto vietos šaknynui buvo palikta 360 kv. m. Arboristai pritarė ąžuolo integravimui į projektą, jau pradėjome ruoštis ilgalaikei ąžuolo adaptacijai iki statybų. Su šiuo sprendimu pagal STR reikalavimus sumažėjo maždaug 40 parkavimo vietų. Tikrinome įvairius variantus – 2 požeminio aukšto, parkavimą šalutinėse gatvėse ir t.t. Nagrinėjome įvairius variantus kartu su užsakovu ir su VMS.

Vykstat derinimosi darbams ir ruošiantis medžio adaptacijai buvo gauta informacija dėl galimų ąžuolo šaknų pakitimų, todėl užsakovas užsakė arboristinį tyrimą Nr.2 iš dr. D. Stončiaus, kurio metu buvo suabejota medžio išgyvenimo galimybėmis statybų metu. Apie tai užsakovas informavo VMS, buvo nuspręsta kviestis tarptautinį arboristą, kuris pateiktų nepriklausomą išvadą dėl ąžuolo integravimo į projektinius pasiūlymus galimybių ir rekomendacijų. Užsakovo iniciatyva tuo metu buvo nagrinėjama net medžio perkėlimo į gretimą sklypą galimybė, užsakovas buvo radęs tarptautinius arboristus, kurie vertino tokią galimybę su Ceikinių ąžuolu.

Tuo tarpu mes buvome susitarę su užsakovu fiksuoti tyrimo NR.1 rekomendacijas ir projektą sukelti į Infostatybą su išsaugotu ąžuolu pagal tyrimo NR.1 rekomendacijas su 360 kv. m palikto grunto ir -2 požeminiu parkavimu pagal pastabas po antrojo viešinimo. Užsakovams, diena prieš medžio nukirtimą, 2022 05 19, buvo išsiųsti projektiniai pasiūlymai jų patvirtinimui, kurie būtų buvę keliami į Infostatybą kitą savaitę. Apie planuojamą medžio nukirtimą be leidimo jokiais kanalais nebuvome informuoti. Kaip šeštadienį, 2022 05 20, dalinausi savo įraše FB, mane informavo nepažįstamoji, atsiuntusi nukirsto medžio nuotrauką.

Šiandien viešai girdimus užsakovo argumentus, neva ąžuolą galima kirsti pagal galiojantį DP, tiek mes, tiek VMS esame girdėję dar projektavimo metu, ir griežtai sakę, kad DP nėra dokumentas, leidžiantis kirsti medžius, ir juo remtis negalima. DP medžio nepažymėjimas kaip saugomas yra netolygus leidimui kirsti. Tai ypač akcentavo ir miesto architektas M. Pakalnis.“

Foto: ELTA / Tomas Vinickas

Vystytojas Delfi teigė, kad šiais metais kovą savivaldybė, meras R. Šimašius ir M. Pakalnis buvo informuoti apie tai, kad įmonė ketina kirsti ąžuolą. Ar taip iš tiesų buvo?

Savivaldybės atstovas G. Grubinskas pateikė štai tokį atsakymą: „Siūlymą ąžuolą keisti kitu medžiu vystytojai išreiškė tik susitikime šių metų gegužės 9 d. Šio susitikimo metu savivaldybė pakartojo poziciją, kad būtina išsaugoti ąžuolą. Informacijos apie planus jį kirsti savivaldybė ir vyriausiasis architektas negavo jokių susitikimų metu.“

S. Gentvilas: ąžuolas nebuvo saugomas

Savo ruožtu „Rinktinės NT“ teigia, kad medis Vilniaus detaliajame plane buvo pažymėtas kaip kirstinas.

Kaip nurodo įmonė, Vilniaus miesto taryba, patvirtindama Ceikinių g. esančio sklypo detalųjį planą, pati dar 2008 m. įteisino garsiojo ąžuolo ir dar 11 medžių kirtimą.

„Konkretus medis, apie kurį kalbama detaliojo plano pagrindinio brėžinio popierinėje versijoje, yra dengiamas užstatymo reglamentų lentele. Tačiau galutinė to paties detaliojo plano pagrindinio brėžinio elektroninė DWG formato dokumento versija, kuri buvo perduota vystytojui ir yra prieinama savivaldybei, patraukus minėtą lentelę aiškiai rodo, jog diskusijų objektu tapęs medis yra pažymėtas kaip kertamas. Negana to, kad šis kaip ir kiti 11 sklype esančių medžių yra kertami aiškiai nurodoma ir dar 2008 m. parengtame detaliojo plano aiškinamajame rašte. Čia teigiama, kad konkrečiai šiame sklype yra fiksuojamas saugomai vertingai želdinių grupei priskiriamas ąžuolas (Nr. 131), tuo tarpu „[...] kiti savaiminiai ir sodinti lapuočiai bei eglutės ir vaismedžiai [...] planuojami kirsti [...]“, – nurodė įmonė.

Anot aplinkos ministro Simono Gentvilo, nukirstas želdinys sostinės savivaldybės nebuvo paskelbtas saugomu.

Todėl jis, kalbėdamas su žiniasklaida, negailėjo kritikos Vilniaus miesto savivaldybei.

„Šiuo atveju tas medis Rinktinės gatvės projekte nebuvo nei savivaldybės paskelbtas saugomu, nei tarifai, kurie galimi patvirtinti savivaldybėje, nebuvo pakelti“, – teigė S. Gentvilas.