Tokią poziciją taryba pateikė Seimui adresuotoje išvadoje bei trečiadienį vykusiame Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje.
Seimo narių grupės parengtais Konkurencijos įstatymo ir Vietos savivaldos įstatymo projektais siekiama įtvirtinti išimtį, pagal kurią, be kita ko, savivaldybėms nereikėtų organizuoti konkurencingos procedūros tiekėjams atrinkti, kai savivaldybių nekilnojamasis turtas (koncertų salės, muziejai, parodų rūmai, bibliotekos, kultūros namai, sporto salės, maniežai, stadionai, baseinai ir kita) naudojamas viešosioms paslaugoms teikti švietimo, kultūros, sporto srityse ir su jomis susijusiai ūkinei veiklai vykdyti, jeigu toks objektas yra vienintelis savivaldybės administracinėje teritorijoje ar seniūnijoje ir (ar) jeigu dėl jo perdavimo kitam ūkio subjektui būtų sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje.
Minėta išimtis, Konkurencijos tarybos vertinimu, eliminuotų konkurencijos elementą reikšmingoje savivaldybių įsigyjamų paslaugų dalyje, kadangi šios paslaugos galėtų būti įsigyjamos išimtinai iš savivaldybių valdomų įmonių, nevertinant tokių sprendimų poveikio konkurencijai ir nesudarant galimybės ūkio subjektams varžytis dėl paslaugų teikimo geriausiomis sąlygomis, pavyzdžiui, pasiūlant mažiausią kainą, aukščiausią paslaugų kokybę ir pan. Tokiu atveju būtų daromas neigiamas poveikis savivaldybių biudžetams ir vartotojams, kurie būtų priversti mokėti brangiau už prastesnės kokybės paslaugas.
Šį aspektą akcentavo ir Konkurencijos tarybos pirmininkė Jolanta Ivanauskienė, dalyvavusi trečiadienį vykusiame Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje, kur buvo svarstomos minėtų įstatymų pataisos.
„Konkurencija galima ne tik rinkoje, kur veikia daugelis ūkio subjektų, bet ir dėl rinkos, konkrečiu atveju – kai varžomasi dėl to, kas galėtų būti tam tikro savivaldybių turto operatoriumi. Kai turtas ar tam tikras infrastruktūros objektas statomas pasitelkiant ES lėšas, paprastai taikomas reikalavimas, kad to objekto operatorius būtų parenkamas konkurencingu būdu, nes konkurencinga procedūra yra laikoma efektyviausiu būdu gauti geriausias įmanomas sąlygas“, – kalbėjo Konkurencijos tarybos vadovė ir pridūrė, kad konkurencingose procedūrose gali dalyvauti ir viešojo sektoriaus subjektai.
Ji taip pat nurodė Konstitucinio Teismo pernai priimtą sprendimą, kuriame įvardyta būtinybė derinti vidaus sandorio sudarymą su sąžiningos konkurencijos užtikrinimu, todėl priėmus minėtas pataisas išliktų rizika pažeisti Konstituciją.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog savivaldybės gali pavesti teikti viešąsias paslaugas savo valdomoms įmonėms sudarydamos vidaus sandorį tik išimtiniu atveju. Prieš sudarant vidaus sandorį, turi būti įvertinta tokio sprendimo įtaka sąžiningai konkurencijai, t. y. tai, ar sudarant vidaus sandorį konkrečiam viešosios paslaugos teikėjui neteikiama privilegijų, nediskriminuojami kiti šioje rinkoje veikiantys ūkio subjektai.
ESTT praktikoje taip pat pripažįstama, jog galimybė sudaryti vidaus sandorius neturi būti aiškinama kaip eliminuojanti valstybių pareigą užtikrinti, kad privačių ekonominės veiklos vykdytojų atžvilgiu nebūtų iškreipta konkurencija.
Konkurencijos tarybos vertinimu, įteisinus išimtį, būtų pažeistas ir EBPO rekomendacijoje įtvirtintas konkurencinio neutralumo principas, kadangi išimtyje nurodytais atvejais atitinkamas paslaugas teikiantys ūkio subjektai būtų parenkami ne konkurencingos procedūros būdu, o savivaldybėms sudarant sandorius išimtinai su savo valdomomis įmonėmis. Savivaldybių valdomos įmonės būtų privilegijuojamos, nes joms paslaugų teikimas būtų pavedamas nereikalaujant varžytis su kitomis atitinkamose rinkose veikiančiomis įmonėmis.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas savo išvadoje taip pat nurodė, kad svarstomas Konkurencijos įstatymo pakeitimas prieštarauja Konstitucijos nuostatoms.
