Politologas trečiadienį laidoje „Delfi rytas“ priminė, kad Kremliaus sprendimui dislokuoti Baltarusijoje branduolinį ginklą buvo ruošiamasi ne vienerius metus.
„Buvo formaliai keičiama Baltarusijos režimo konstitucija. Be abejo, suprantame, kad tai yra labiau parodomasis žingsnis nei rimtas procesas, bet bet kuriuo atveju buvo atvertos galimybės tam įvykti per šią prizmę. Vėliau buvo atliekami pasiruošimo darbai“, – sakė ekspertas.
Nepaisant to, kaip pastebėjo L. Kojala, šis žingsnis nėra traktuojamas kaip iš esmės keičiantis saugumo situaciją regione.
„Pats faktas, kad taktinis branduolinis ginklas bus šiek tiek arčiau, ko gero, nekeis tos situacijos, kuri yra susijusi su branduolinės ginkluotės ir atgrasymo principais“, – komentavo politologas.
Tuo tarpu A. Lukašenkos pareiškimai ir kvietimai jungtis į sąjunginę valstybę bei ginkluotis branduoliniais ginklais, pasak L. Kojalos, yra bandymas gąsdinti.
„Mes žinome, kad yra nuolat manipuliuojama branduolinio ginklo korta – tą daro ir Rusijos režimas, ir Baltarusijos režimas, tuo bandydami siųsti signalą ir savo šalių gyventojams, kurie nuolat yra bauginami neva tai kylančia grėsme iš Vakarų, ir Vakarų šalims, kurioms, akivaizdu, bet kokios grėsmės, susijusios su branduoline ginkluote yra absoliuti raudona linija, kurios bus siekiama išvengti“, – paaiškino RESC direktorius.
Visgi L. Kojala atkreipė dėmesį, kad vertinti tokius A. Lukašenkos pareiškimus yra sudėtinga, nes ne jis yra sprendimų priėmėjas.
„Tai nėra asmuo, kuris galėtų priimti tokio pobūdžio sprendimus ar teikti tokio pobūdžio siūlymus“, – akcentavo politologas.
Jo vertinimu, vargu, ar artimiausiu metu kuri nors valstybė susigundytų tokiu A. Lukašenkos siūlymu.
„Vėlgi, todėl, kad pats siūlymas neskamba rimtai ir nėra daromas iš tų asmenų, kurie galėtų priimti tokius sprendimus“, – teigė L. Kojala.
Be to, kaip pastebėjo pašnekovas, aplink Rusiją esančios šalys, vertindamos karą Ukrainoje ir jo eigą, neskuba dar labiau glaudinti ryšių su agresore.
„Netgi priešingai – bando rodyti tam tikrą distanciją. Tai negalioja Baltarusijai, bet kitos šalys, pavyzdžiui, Armėnija, Kazachstanas į situaciją žiūri atsargiai ir vargu, ar galėtų skubėti įsipareigoti tokiems, kurie neturi jokio praktinio aiškaus įgyvendinimo mechanizmo ir negali būti traktuojami labai rimtai“, – komentavo RESC direktorius.
Vis dėlto branduolinio ginklo dislokavimas Baltarusijoje, pasak jo, gali būti panaudojamas kaip naratyvas viešojoje erdvėje, turint omenyje, kad artėja NATO viršūnių susitikimas, vyksiantis netoli Baltarusijos sienų – Vilniuje.
„Aš neabejoju, kad ši aplinkybė, nors ir nekeičianti situacijos strateginiame lygmenyje, galėtų pasitarnauti dar kartą parodant, kad tikrai NATO privalo reaguoti į blogėjančią padėtį, tikrai NATO turi priimti sprendimus, jog nekiltų jokių abejonių nei Baltarusijos režimui, nei, juo labiau, Rusijai, kad NATO rytinis sparnas galėtų būti pažeidžiamas.
Tie pokyčiai, kurie vyksta NATO viduje, aš manau, kad veda teisinga kryptimi“, – sakė L. Kojala.
