„Jau savaitę dega miškas Černobylio zonoje netoli sienos su Baltarusija, artimiausias gaisro židinys – už 50 metrų nuo sienos“, – „Twitter“ paskyroje pranešė apie situaciją Baltarusijoje informuojančių, karinės technikos judėjimą fiksuojančių aktyvistų grupė „Belaruskij Hajun“.
Ši žinutė iliustruojama palydovo nuotraukomis bei patikslinama, kad gaisrai radiacija užterštame miško masyve prasidėjo dar gegužės 22 dieną, tada artimiausias gaisro židinys nuo sienos buvo nutolęs 450 metrų atstumu.
Šiuo metu liepsnos priartėjusios prie pat Baltarusijos sienos, miškas dega vos už 50 metrų. Patikslinama, kad artimiausia gyvenvietė iš Baltarusijos pusės – Aleksandraukos kaimas Homilio srityje.
Černobylio zoną puikiai pažįstantis žinomas keliautojas ir TV laidos „Praeities žvalgas“ kūrėjas Šarūnas Jasiukevičius portalui Delfi sakė, kad gaisrus šioje vietoje ukrainiečiams bus sudėtinga gesinti dėl rusų kariuomenės paliktų minų, tačiau pavojus Lietuvai – minimalus.
Pasak Š. Jasiukevičiaus, kuris susipažino su „Belaruskij Hajun“ pateiktu žemėlapiu, gaisrai fiksuoti vakarinėje Černobylio zonos dalyje, kur radiacinis užterštumas nėra didelis, o radiacinis pėdsakas dalinai eina per Baltarusiją.
„Baltarusijoje yra didesnis užterštumas nei Ukrainos pusėje. Matau, kad fiksuoti keli nedideli židiniai, gaisro vietoje gali būti nežymiai padidėjęs radiacinis fonas, tačiau už kilometro jo nebeturėtų būti.
Problemos kyla tada, kai užsidega senas miškas, kur mediena absorbavusi didelį radiacijos kiekį. Degant medienai, radionuklidai niekur nedingsta, lieka pelenuose, juos ima nešioti vėjas. Štai tada ir kyla realus pavojus, kaip buvo prie pačios elektrinės užsiliepsnojus Rudajam miškui“, – portalui Delfi sakė Š. Jasiukevičius.
Jis minėjo, kad vakarinėje Černobylio zonos dalyje, kur šiuo metu dega miškas, esama nemažai vietų, kurios yra visiškai švarios, tik kai kur galima rasti nedidelių radioaktyvių „dėmių“.
„Gali būti, kad gaisras kilo visiškai švarioje vietoje, gali būti, jog ten yra vadinama dėmė, tačiau ji – labai lokali. Kiek ten lankiausi, radioaktyvią vietą rasti gana sunku. Gali eiti kilometrų kilometrus, randi 10 x 50 metrų vietelę, kurioje kiek padidėjęs radiacinis fonas, po to – vėl viskas švaru“, – sakė Praeities žvalgo pseudonimu žinomas Š. Jasiukevičius.
Černobylio zoną išmaišęs keliautojas teigė, jog tikimybė, kad šių gaisrų metu į atmosferą pakeltos radioaktyvios dalelės pasiektų Lietuvą – itin maža, prilygstantis 0,001 procento.
Š. Jasiukevičius minėjo, jog neseniai prasidėję gaisrai gali plisti. Ukrainiečiams šioje vietoje degančius miškus gesinti gana sudėtinga, nes būtent čia į Ukrainos teritoriją veržėsi rusų kariuomenės daliniai, liko užminuoti nemaži plotai.
„Praėjusiais metais panašiu metų laiku irgi buvo kilę gaisrai, užvažiavęs ant minos sprogo ugniagesių automobilis. Ten privažiuoti ir gesinti – sunku, todėl yra pavojus, kad gaisrai gali išplisti. Jeigu tai ir nutiks, didelio pavojaus tikrai nebus“, – reziumavo Š. Jasiukevičius.
