Neapsikentę paskelbtų permainų, pavargę nuo pačius mokytojus bandančių mokyti moksleivių tėvų ir kantrybės nebetenkančių vaikų, prašymus išeiti iš darbo deda vyresnės kartos mokytojai. Jauni specialistai mokyklų durų nebepraveria.
Panevėžio švietimo įstaigoms kovą trūko 56 mokytojų. Miesto Švietimo skyrių netrukus pasieks naujausi duomenys.
Jo specialistė Aušra Gabrėnienė neabejoja: jie atskleis dar sudėtingesnę problemą.
Šalia tiksinčios bombos
Aukštaitijos sostinės mokykloms trūksta bent šešių pradinio ugdymo mokytojų, keturių matematikų. Visų kitų dalykų mokytojų poreikis – po vieną ar du. Taip pat reikalingi logopedai ir psichologai. Nuo kitų mokslo metų šalies mokyklos turi pradėti dėstyti naują discipliną – gyvenimo įgūdžių. Tad reikalingi ir šio dalyko mokytojai.
Mokytojų laukia A. Lipniūno, „Vyturio“, „Saulėtekio“, „Vilties“, Beržų progimnazijos, „Minties“ gimnazija, M. Karkos pagrindinė mokykla. Tarp daugiausia pedagogų ieškančių – „Vyturio“ progimnazija, kuriai reikia ir fizinio ugdymo, rusų bei lietuvių kalbų, pradinių klasių mokytojų bei socialinio pedagogo. „Saulėtekio“ progimnazija ieško muzikos, matematikos, rusų kalbos mokytojų. „Vilties“ progimnazija įdarbintų informatikos-informacinių technologijų, pradinių klasių, gyvenimo įgūdžių mokytojus bei karjeros specialistą.
5-oji gimnazija ieško direktoriaus pavaduotojo ugdymui, J. Miltinio gimnazija yra paskelbusi direktoriaus konkursą. Specialisto ieško ir pats Savivaldybės Švietimo skyrius.
„Jau keleri metai Panevėžio švietimo sistema atsidūrusi šalia tiksinčios bombos. Mokytojų stygių pajutome prieš trejus ketverius metus. Šiemet situacija dar paaštrėjo dėl įvesto naujo mokymo turinio“, – teigė A. Gabrėnienė.
Atbaido maža alga
Savivaldybė pedagogų bando ieškoti ne tik pati vieną po kito skelbdama darbo pasiūlymus, bet ir per Užimtumo tarnybą.
Joje užsiregistravę apie dvi dešimtis turinčiųjų pedagoginį universitetinį išsilavinimą.
„Išgirdome, kad dirbti mokytojais jie nenori, kaip patys aiškino, dėl mažo atlyginimo. Tačiau atrodo, jog mūsų paieškos nebuvo visai bevaisės. Žinome, kad viena Užimtumo tarnyboje užregistravusi lietuvių kalbos mokytoja susidomėjo pasiūlymu dirbti mokykloje. Taip pat girdėjome, kad į darbą mokykloje tikriausiai ateis ir kitas šios tarnybos klientas – ekonomikos mokytojas“, – viliasi A. Gabrėnienė.
Pavargo nuo pokyčių
Kad švietimo sistemoje specialistų stygiaus problema darosi vis aštresnė, patvirtino ir Švietimo skyriaus stebėsenos ir analizės specialistas Eugenijus Kuchalskis.
„Jau ne vieneri metai rugsėjo pradžia mokyklose būna įtempta dėl pedagogų trūkumo, o šiemet, manau, įtampa dar padidės“, – konstatavo jis.
E. Kuchalskis sako nenorintis būti blogu pranašu, tačiau mato, kad darbas mokyklose tampa vis sudėtingesnis.
„Ateinantys mokslo metai bus mokymo turinio pokyčių metais. Negana to, kaip mes, pedagogai, sakome, gudrėja ir vaikai, ir tėvai, pedagogams kartais keliami nebūti reikalavimai. Nujaučiu, kad pedagogai, ypač vyresnieji, nebenorės įtampų, pokyčių, pagaliau – nežinomybės ir pradės eiti iš darbo“, – prognozuoja švietimo specialistas.
Švietimo skyriaus atstovai patikino sunkiai galintys prisiminti, kada į Panevėžio mokyklas dirbti atėjo jaunų, ką tik universitetines studijas baigusių pedagogų.
Vežimas prieš arklį
„Vilties“ progimnazijos direktorė Danutė Valiukienė teigė, jog anksčiau itin stabilų darbo kolektyvą turėjusi jos vadovaujama mokykla naujų specialistų kaip tik ir priversta ieškoti dėl įvedamo naujo ugdymo turinio.
„Dėl šios priežasties netenkame pradinukų mokytojos, paliekančios būsimus trečiokus. Mokytoja išeina į užtarnautą poilsį, o mes ieškome naujo specialisto“, – kalbėjo direktorė.
Informacinių technologijų pamokas „Vilties“ progimnazijoje vesdavo dvi specialistės. Šios pamokos joms buvo tik papildomas krūvis. Pedagogėms jo atsisakius, mokyklai tenka ieškoti naujo specialisto.
„Ieškome ir gyvenimo įgūdžių mokytojo. Turiu prisipažinti, pati nelabai įsivaizduoju, ko jis mokys vaikus. O ir apskritai manau, kad įvedus kiekvienai klasei po privalomą gyvenimo įgūdžių pamoką vežimas statomas prieš arklį“, – neslėpė D. Valiukienė.
Anot jos, pirmiausia reiktų parengti specialistus, kad šie bent žinotų, ko mokyti. Dabar gyvenimo įgūdžių mokyti vaikus suteikiama galimybė asmeniui, turinčiam bet kurios srities pedagoginį išsilavinimą.
„Mokyklos, kuriose yra mokytojų, dirbančių ne visu darbo krūviu, greičiausiai jiems ir pasiūlys tokias pamokas. Kadangi mes tokių mokytojų neturime, ieškome naujo kolegos“, – paaiškino direktorė.
O karjeros specialisto „Vilties“ progimnazijai prisireikė tokiam darbuotojui nutarus pereiti į kitą mokyklą dėstyti kito dalyko.
Pasak D. Valiukienės, kone visi „Vilties“ pedagogai vienmečiai, artėjantys prie 60-ies.
„Tačiau galiu pasigirti turėdama 34-erių savo pavaduotoją ir tokio pat amžiaus bibliotekininkę. Taip pat turime 26-erių šokio mokytoją, kol kas jis dirba nedideliu krūviu“, – sako direktorė.
Ieško mokslų daktarų
Net dvidešimties aukštos kvalifikacijos specialistų, iš kurių 14-ai privalu turėti mokslo daktaro laipsnį, dar nuo balandžio ieško ir Panevėžio kolegija.
Nesulaukus reikiamo dalyvių skaičiaus, dokumentų priėmimas pratęstas iki birželio.
Kolegijai reikia šešių sveikatos mokslų specialistų, vieno socialinio mokslo, dviejų ugdymo mokslų, trijų verslo ir viešosios vadybos, taip pat trijų elektros ir elektronikos inžinerijos, dviejų mechanikos inžinerijos, taip pat dviejų informacinių sistemų bei vieno inžinerijos ir informatikos mokslo krypties specialisto.
Šios įstaigos direktoriaus dr. Gedimino Sargūno teigimu, tokio būrio specialistų paiešką teko skelbti dėl kelių priežasčių.
Daliai dėstytojų nustatytos kadencijos, jai pasibaigus, privaloma dalyvauti konkurse.
Kitų specialistų ieškoma stiprinant pačios kolegijos mokslo bazę. Dėl to, pasak įstaigos direktoriaus, ir keliamas reikalavimas kandidatams turėti mokslo daktarų laipsnius.
Kandidatų dokumentų priėmimą, pasak G. Sargūno, teko pratęsti nesulaukus visų lauktų prašymų užimti reikiamoms darbo vietoms.
Išsiskyrė pozicijos
Vietoje dvylikos Lietuvoje veikiančių valstybinių kolegijų palikti septynias numačiusios Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministras, švietimo ekspertas Gintautas Jakštas dar balandį „Sekundei“ kalbėdamas apie šią reformą kritikavo Panevėžio kolegiją dėl joje per menkai vykdomos mokslinės veiklos ir per menko mokslinio potencialo.
Kaip tuomet teigė viceministras, nevykdydama mokslinės veiklos, neatlikdama tyrimų įstaiga vien įgyvendina mokymo programas, taigi, nenumato ateities. Anot jo, tai jau ne kolegijos, o profesinės mokyklos lygis.
Kolegijos privalėjo iki gegužės Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pateikti strateginius savo pertvarkos planus.
Šios reformos girnose Panevėžio kolegija nusiteikusi išlaikyti savarankiškumą.
Pasitarusi su kolegijos taryba, verslo bei socialiniais partneriais, įstaiga apsisprendė likti savarankiška aukštojo mokslo institucija ir pertvarkos plano ministerijai neteikti.
Į klausimą, kokias regi Panevėžio kolegijos perspektyvas, G. Sargūnas tvirtino neabejojantis šios aukštosios mokyklos reikalingumu visam regionui.
„Gaila, kad mūsų pozicija kiek skiriasi nuo kolegijų steigėjos – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos. Susidaro toks įspūdis, kad jiems sostinėje atrodo, jog Lietuvai pakaktų Vilniuje, Kaune ir gal dar Klaipėdoje esančių kolegijų“, – sako direktorius.
