Nerimas dėl didesnio krūvio
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmadienį surengtoje diskusijoje dėl atnaujintų bendrojo ugdymo programų diegimo švietimo darbuotojų profesinės sąjungos ir mokytojai teigė bijantys, kad nuo rugsėjo išaugsiantis krūvis mokytojams dėl neišleistų atnaujintų vadovėlių juos gąsdina. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja Erika Leiputė–Stundžienė neneigia, kad mokymo turinys turi būti atnaujintas, tačiau jo diegimui dar nėra tinkamai pasiruošta.
„Atnaujinti turinį tikrai reikia ir turinys turi būti naujas, bet, mūsų galva, nėra pasirengta taip, kad mokytojai, startuodami nuo rugsėjo 1 dienos, jaustųsi saugiai ir norėtų grįžti į mokyklas. (...) Mokytojai visi labai bijo ir visi jaudinasi dėl išaugusio krūvio“, – diskusijoje kalbėjo E. Leiputė–Stundžienė.
„Tai reiškia, kad šiandienai atnaujintam turiniui neturime vadovėlių, neturime mokymo priemonių, o ką tai sąlygoją? Sąlygoja tai, kad mokytojų darbo krūvis išauga, mokytojų darbo sąlygos tampa nepatrauklios. Taigi, mes manome, kad norint įgyvendinti sėkmingai atnaujintą turinį, turi būti jam pilnai ir pasirengta“, – pridūrė ji.
Jai antrino Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas, klausdamas, kas finansuos išaugusį krūvį ir suteiks jiems pagalbą startuojant su atnaujintu turiniu.
„Pritariame 100 procentu, kad atnaujinti ugdymo turinį yra laikas, ji reikia atnaujinti, bet vertindami tai, kaip šiai dienai yra pasiruošta tam atnaujinimui, tai yra problemų daugiau negu kaip teigiama“, – pabrėžė E. Milešinas.
„Mes, kaip profesinė sąjunga, atstovaudama mokytojus, darbuotojus, pedagoginius darbuotojus, visus, kuriems yra aktualu, klausiame, kaip bus padedama mokytojams, kurių darbo krūvis nuo rugsėjo mėnesio išaugs, ir išaugs stipriai? (...) Kaip bus numatoma kompensuoti tas mokytojų darbo krūvis?“ – pažymėjo profsąjungos vadovas.
Istorijos mokytojas Kornelijus Šleževičius siūlė atidėti atnaujintų programų diegimą metams arba dviem. Anot jo, ypač trūksta informacijos, kokie dabartiniai vadovėliai tiktų mokant atnaujintomis programomis.
„Nelabai norėčiau palaikyti entuziazmą, kurį čia mokyklų vadovai ir visi kiti klerkai išsakė. Aš, kaip praktikas ir 2008 metų programų autorius, pirmiausia raginu, kadangi vyksta visų programų atnaujinimas, – neskubėkime, sustokime ir iš tikrųjų įsivertinkime. Aš siūlyčiau metams arba dviem paskelbti programoms moratoriumą, susilaikyti nuo jų diegimo“, – diskusijoje teigė K. Šleževičius.
„Teko bendrauti su švietimo ministerija, buvo kažkoks planas parengtas, kad bus mokytojams pateikta informacija, kokie dabar esantys vadovėliai atitinka bendrąsias naująsias programas. Nežinau, kur tas planas iškeliavo, gal kažkur pasimetė“, – pridūrė mokytojas.
Be to, jis pažymėjo, kad trūksta ne tik vadovėlių, bet ir juos lydinčių mokymo priemonių, pavyzdžiui, chrestomatijų.
„Buvo galima suplanuoti, kad vadovėliai atsirastų šiek tiek anksčiau. Bet ne vien vadovėliai problema, problema yra ir mokymą palydinčios priemonės, pavyzdžiui, chrestomatijos“, – akcentavo istorijos mokytojas.
„Manyčiau, moratoriumas nepakenks, bet padės kokybiškiau pasirengti“, – reziumavo K. Šleževičius.
Mokyklų vadovai ragina prasidėjusio programų atnaujinimo proceso nestabdyti
Mokyklų vadovai ir švietimo centrų darbuotojai prašo bendruomenės nestabdyti prasidėjusio atnaujintų programų diegimo. Anot jų, reikia judėti į priekį identifikuojant esamas problemas ir jas sprendžiant, o ne visiškai stabdant mokymo turinio atnaujinimą.
„Aš pasakysiu visų vadovų asociacijų, reiškia Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos, Lietuvos progimnazijų asociacijos, Lietuvos gimnazijų asociacijos, Lietuvos pradinių mokyklų asociacijos, Lietuvos pagrindinių mokyklų asociacijos ir Švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjungos valdybų vardu, mes aptarėme šiuos klausimus, visas šias reformas, ir mūsų prašymas – diskutuoti, bet jokiu būdu tos reformos arba ugdymo turinio atnaujinimo nestabdyti“, – diskusijoje teigė Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas.
„Tenka išgirsti diskusiją, kad kol nėra ministrės, reikia kažką čia stabdyti. Aš manau, kad mes, švietimo bendruomenė, kaip tik turėtume įrodyti, kad gyvename stiprios demokratijos, brandžios demokratijos visuomenėje, kad ministras vienas, kurio nėra, negali įtakoti mūsų pokyčių ir viso proceso, kuris vyksta, ir jau ne vienus metus vyksta“, – tikino Kauno technologijos universiteto Inžinerijos licėjaus direktorius.
Jis paragino diskutuoti ne apie programų diegimo stabdymą, o apie pagalbos mokytojams suteikimą.
„Siūlau šitą diskusiją nukreipti kaip teikti pagalbą, kaip padėti mokykloms, bendruomenėms, mokytojams, kad šitas procesas nestotų, o galbūt lėtesniais žingsniais, bet nestabdyti, o judėti į priekį, teikiant pagalbą“, – akcentavo D. Žvirdauskas.
Jam antrino Utenos švietimo centro direktorė Vitalija Bujanauskienė, pažymėdama, kad reikia nuraminti mokytojų nerimą identifikuojant tas atnaujinamų programų vietas, kurios kelia didžiausią baimę, ir ieškoti sprendimų. Ji pateikė savo vadovaujamo švietimo centro pavyzdį, kaip jis padeda Utenos mokytojams susipažinti su atnaujintu mokymo turiniu.
„Pokyčiai niekada neateina paprastai ir lengvai. Turbūt visi čia esantieji žinome, pokytis po komforto zonos sukelia nerimą. Tą nerimą reikia raminti. (...) Manau, reikia identifikuoti tas vietas, kurios kelia didžiausią baimę. (...) Susidėlioti, kas kelia nerimą, ir ieškoti sprendimų“, – pabrėžė V. Bujanauskienė.
„Mes Utenos švietimo centre turime susidėlioję ir metodiką, ir priemones, kur su mokytojais dirbame, kaip suprasti atnaujintas programas, kaip jas skaityti, ir po kiekvieno susitikimo mokytojai sako, kad yra daug ramiau“, – teigė ji.
Demokratinės mokyklos vadovas Nerijus Buivydas pasidalino, kad jo ugdymo įstaigoje pedagogai su atnaujintomis bendrojo ugdymo programomis pradėjo dirbti šiais mokslo metais. Pasak direktoriaus, mokytojai, peržiūrėję atnaujintas programas, patys paruošė mokymo turinį.
„Esu nevalstybinės mokyklos vadovas, ir mes jau dabar dirbame pagal atnaujintas ugdymo programas nuo šių mokslo metų, ir kad vadovėlių nėra, mums tai netrukdė. Mes, kai atsirado atnaujintų programų planai, išsikristalizavome, kas yra esmė jose, kaip tas kompetencijas planuojame ugdyti, visą metų planą pasidarėme ir dirbame ir ruošiame turinį, pasižiūrime į vadovėlius, mokytojai patys ruošia turinį ir puikiausiai tas vyksta ir veikia“, – pasakojo jis.
„Aš irgi už tai, kad vyktų tas pokytis, kad judėtumėme. Niekada nebus idealių sąlygų pokyčiui, visada jis yra neramus ir keliantis įtampą ir stresą, to neišvengsime. Noriu padrąsinti sistemą eiti pokyčiu ir žiūrėti, ką galime vieni kitiems padėti“, – ragino N. Buivydas.
ELTA primena, kad praėjusių metų rugsėjį Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė savo įsakymu patvirtino 44 bendrąsias mokyklines programas.
Iš viso buvo atnaujintos 47 bendrojo ugdymo programos. Atnaujintos programos nuo kitų mokslo metų planuojamos diegti 1, 3, 5, 7, 9 klasėse ir III gimnazijos, o likusiose klasėse – nuo 2024 m.
Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) teigimu, ugdymo turinį buvo nuspręsta atnaujinti dėl pokyčių švietime, atsižvelgta į naujausius mokslo pasiekimus, tarptautinių tyrimų ir nacionalinių pasiekimų patikrinimų rezultatus, tarptautinių organizacijų ekspertų rekomendacijas.
