„Tam imantis reikalingų viešųjų finansų pertvarkymo priemonių, užtikrinančių socialiai teisingą ir tvarų biudžeto pajamų didinimą. Pritaikant kitų šalių praktiką, ieškoti galimybių skirti atskirą papildomą finansavimą ypatingos svarbos projektams“, – rašoma dokumente.
Šiemet Lietuvoje išlaidoms šalies gynybai skiriama 2,52 proc. BVP.
Rezoliucijoje taip pat raginama sutelktai dirbti, siekiant Lietuvos gynybai palankių NATO regioninių gynybos planų patvirtinimo dar iki NATO Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikimo, vengiant nesutarimų tarp prezidento ir valdančiosios daugumos, ir vieningai ginti Lietuvos saugumo interesus bei kartu kovoti už Ukrainos pergalei būtinų priemonių suteikimą.
„Ragina konstruktyviai siekti nuolatinio Lietuvai priskirtos Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvos teritorijoje, tam dedant politines pastangas ir užtikrinant adekvačias priimančiosios šalies paramos sąlygas: brigados dislokavimui reikalinga infrastruktūra privalo būti parengta iki 2026 metų, kartu turi būti užtikrinamas reguliarus bendras Lietuvos kariuomenės rengimas su Vokietijos brigada“, – rašoma dokumente.
Suvažiavime priimtos dar dvi rezoliucijos: dėl karo Ukrainoje ir dėl švietimo politikos krypties.
Rezoliucijoje dėl karo Ukrainoje, be kita ko, smerkiamas Rusijos vykdomas neteisėtas, neišprovokuotas ir nepateisinamas agresijos karas prieš Ukrainą, įvykdyti karo nusikaltimai bei nusikaltimai žmoniškumui prieš suverenią Ukrainą ir nepripažįstama užimtų teritorijų aneksija.
„Pritaria Ukrainos prezidento V. Zelenskio taikos planui, jame išdėstytiems veiksmams, reikalingiems karui užbaigti ir siekiams atkurti savo teritorinį vientisumą iki 1991 m. sienų.
Pritaria Didžiojo septyneto valstybių (G7) – Italijos, JAV, Japonijos, Jungtinės Karalystės, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos ir ES lyderių susitikime Japonijoje gegužės 20 d. priimtame komunikate išsakytai nuostatai – ,,ragina Kiniją spausti Rusiją, kad pastaroji nutrauktų karą Ukrainoje ir išvestų savo pajėgas“ ir pažymi, jog svarbiu pasiekimu laikytina ir tai, kad Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi, kuris iki šiol nebuvo pasmerkęs Rusijos invazijos, šio susitikimo metu pažadėjo, kad Indija padarys viską, kad būtų išspręsta Ukrainos krizė“, – rašoma dokumente.
Jame taip pat pritariama Ukrainos euroatlantinei integracijai ir pasisakoma už tai, kad liepos 11–12 d. Vilniuje vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime turi būti priimti strateginiai sprendimai dėl Ukrainos narystės Aljanse ir duoti aiškūs signalai, kad šalis taps NATO nare.
Rezoliucijoje dėl švietimo pareiškiama, kad nepaisant to, kaip bus išspręsta kilusi pačių valdančiųjų sukelta Vyriausybės krizė, neatidėliotinai būtina stabdyti švietimo sistemos privatizaciją.
„Sprendžiant švietimo kokybės klausimus, įskaitant vis didėjantį mokytojų trūkumą, nuovargį ir netinkamas darbo sąlygas, išgirsti ir pačių mokytojų keliamas problemas: būtinybę mažinti mokinių skaičių klasėje, koreguoti etatinio apmokėjimo modelį, diegti veiksmingas mokytojų pritraukimo motyvacines priemones ir kita“, – be kita ko, rašoma dokumente.
