„Demokratija yra gyvas procesas. Lietuva yra vertinama kaip teisės viršenybės valstybė su aukštu korupcijos suvokimo reitingu. Kitaip tariant, gera atsakomybe, aukšta atsakomybe prieš rinkėjus. Dėl to diskusijos, kurios yra susijusios su skaidrumu, skaidrumo reikalavimais yra suprantamos ir visiškai aiškios“, – penktadienį žurnalistams sakė G. Landsbergis.
„Iš partnerių vienintelių klausimų, kuriuos esu išgirdęs... Bet tai nereiškia, kad tai kokie nors oficialūs klausimai, nematome kažkokių piktų kėslų už to, hibridinių dalykų. Tai visiškai paneigta“, – ramino Lietuvos diplomatijos vadovas.
Abejonės dėl to, ar vidaus politikoje kilusios įtampos galėtų paveikti aukščiausio lygio Aljanso lyderių suvažiavimo darbotvarkę, kilo po to, kai vienas įtakingiausių politikos leidinių „Politico“ ketvirtadienį publikavo straipsnį apie Lietuvoje besitęsiančią politinę krizę.
Dėl straipsnio ėmė nerimauti ir konservatorių koalicijos partneris, Laisvės partijos narys Vytautas Mitalas.
„Šiandien „Politico“ yra straipsnis apie tai, ar ši krizė paveiks NATO samitą . Tai yra labai rimta. Aš siūlau kuo greičiau iš to išeiti ir visus siūlų kamuolius atpainioti“, – akcentavo parlamentaras.
Visgi, G. Landsbergis tvirtina, kad situacijos nėra susijusios. Anot jo, tai yra įprasti demokratiniai procesai, todėl neturėtų būti traktuojami kaip Aljanso susitikimo sėkmę galinčios paveikti aplinkybės.
„Bet tai niekuo nesusiję. Tiesiog yra valstybėje demokratiniai procesai, o rinkimai vyksta visose valstybėse. Pats rinkimų faktas nėra suvokiamas kaip kažkoks destabilizuojantis veiksnys dėl to, kad ne taip mažai valstybių, kurios dalyvaus Vilniaus samite yra pakeliui į rinkimus“, – teigė jis, pastebėdamas, kad lapkritį parlamento rinkimai vyks ir kaimyninėje Lenkijoje.
„Yra įdomu, be abejonės, į klausimus atsakome. Mano atsakymas yra toks pats kaip ir anksčiau – NATO samito metu bus visa apimtimi veikianti Vyriausybė. Pasiruošimas vyksta. Jokių didelių kliūčių – nei techninių, nei politinių – nematome“, – patikino G. Landsbergis.
Be to, užsienio reikalų ministras pastebėjo, kad nepaisant Vyriausybės griūties, NATO suvažiavimo šeimininkas yra prezidentas Gitanas Nausėda.
„Noriu priminti, kad (...) renginio šeimininkas yra Lietuvos Respublikos prezidentas. Bet kuriuo atveju net ir teorinėmis galimybėmis, kurių dabar nematau, iškilus, vis dėlto, renginys savo šeimininką turėtų bet kuriuo atveju“, – sakė konservatorius.
ELTA primena, kad kilus skandalui dėl galimo savivaldos politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, konservatorių pirmininkas G. Landsbergis prakalbo apie visos politinės sistemos perkrovą. Pasak jo, pastaroji problema liečia ne tik savo išlaidų negalinčius pagrįsti ministrus, bet visas politines partijas. Todėl TS-LKD prezidiumas pasiūlė Seimui surengti naujus rinkimus – priešingu atveju, Vyriausybė atsistatydintų.
Tokia iniciatyva sutinkama nevienareikšmiškai – valdantieji liberalai sako, kad Seimas turėtų apsispręsti dėl siūlymo tik po NATO viršūnių susitikimo. Tuo metu Laisvės partija nurodo esanti atvira iniciatyvai, nors pirmalaikiai rinkimai, jų nuomone, yra kraštutinė priemonė.
Opozicija tvirtina, kad Vyriausybė, siūlydama perkrauti visą valdžios sistemą, kratosi politinės atsakomybės dėl į skandalą įsivėlusių ministrų. Todėl Seimo mažumos atstovai ragina Ministrų kabinetą trauktis.
Prezidentūra ragina Seimą tobulinti teisinę bazę ir nustatyti aiškesnį reglamentą dėl savivaldos tarybos narių veiklai skirtų lėšų naudojimo. Visgi, šalies vadovas Gitanas Nausėda pažymi, kad abejones keliantys ministrai turėtų pasekti jo vyriausiojo patarėjo Povilo Mačiulio pavyzdžiu ir pasitraukti iš pareigų.
Užbėgdamas įvykiams už akių, Seimo narys Petras Gražulis registravo panašią inciatyvą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų. Politikas siūlė paleisti parlamentą ir rengti rinkimus rugsėjo 3 d. Visgi, ketvirtadienį Seime ši iniciatyva nesulaukė palaikymo.
