Ukrainą itin remiantis dainininkas, menininkas Andrius Mamontovas DELFI TV laidoje „Redaktoriaus virtuvė“ su jos vedėju, naujienų agentūros „Elta“ vyriausiuoju redaktoriumi Vytautu Bruveriu samprotavo, kad būtų tobula jei pasinaudojusio situacija, iš Rusijos Federacijos atskirtų ir kitos tautos, taip jos gautų šansą pačios tvarkytis, o sykiu būtų geriau ir Rusijai, jei ji tiktų tik Rusija, o ne Rusijos Federacija.
Rusai pasisavino net ir ne savo kultūrą
A. Mamontovas neslėpė, jog šiuo metu visiškai ir niekaip negali priimti rusiškos kultūros.
„Galima būtų nemaišyti meno su politika, jei politika pati savęs su menu kartais nemaišytų ir nenaudotų meno kaip tos minkštosios galios. Tai šioje vietoje neįmanoma visiškai šitų dalykų atskirti, tarytum niekas nevyksta ir jais mėgautis. Rusija, kaip žinia, ypatingai naudoja savo minkštąją galią. Ir man šiuo metu tiesiog žmogiškai norisi vengti rusiškos kultūros. Šiuo metu neturiu jokio noro klausytis net mano mėgstamo Boriso Grebenčekovo, kuris yra kaip ir teisingoje pusėje, jis lyg ir neigia tą Rusijos invaziją, neigiamai apie ją atsiliepia. Bet ir net kažkokių tokių, kurie atrodo neutralūs ar teisingoje pusėje, šiuo metu net ir jų nesinori. Nenoriu kažkaip uždrausti ar kažkaip protu priimti kažkokį sprendimą, tiesiog žmogiškai negaliu dabar tos kultūros vartoti, ar ją priimti, ja domėtis. Dabar tai užtruks kažkiek laiko, Greičiausiai kol baigsis karas, ir kai jie išmokės reparacijas Ukrainai, kai pripažins savo padarytus nusikaltimus, tada bus galima galbūt kalbėti, kad gal ten kas nors įdomaus atsirado per tą laikotarpį“, – aiškino A. Mamontovas.
Tačiau jis pabrėžė, kad su tokiais pokyčiais atsirado laiko ir erdvės pasidomėti kitų šalių kultūra, kuri, atlikėjo nuomone, buvo nepelnytai nustumta į šoną.
„Tai ir Ukrainos muzika. Neseniai su mano tokiu bičiuliu, gyvenančiu Berlyje, jis yra blogeris, rašantis apie elektroninę muziką, mes su juo sugalvojome tokį nedidelį projektą, kuris vadinasi „Ukranian rezistens radio“. Ten dalyvavo keli Ukrainos eksperimentinės, alternatyvios, elektroninės muzikos kūrėjai, kurie padėjo pakviesti Ukrainoje esančius ir kuriančius būtent tokią labai nišinę muziką, o mes jai suteikėme tam tikrą platformą. Tai buvo labai įdomu išklausyti geras tris valandas tokios muzikos. Pasirodo, Ukrainoje kai kurie iš tų muzikantų kariauja fronte, gauna kelias dienas atostogų, grįžta namo atsisėda prie savo sintezatoriaus, įrašo kažką ir važiuoja toliau kariauti. Tai man labai įdomu ir kultūrine prasme pažinti tą kažkokią visiškai kitą pusę tos šalies“, – pasakojo A. Mamontovas.
Ištraukti į dienos šviesą Ukrainos atlikėjus, kitų profesijų atstovus, kurie savo srityse yra pasiekė neįtikėtinų dalykų, dabar, anot A. Mamontovo, yra ir mūsų, ir kitų šalių pareiga, nes taip sustiprinamas įspūdis, kad Ukraina tikrai yra stipri ir laisva šalis.
„Ukrainos kultūra visada buvo pakišta po „didžiąją“ Rusijos kultūra. Visų Sovietų sąjungos respublikų kultūra buvo pakišta, atseit, tai yra Sovietų sąjungos kultūra, o galiausiai išeina taip, kad tai yra rusiška kultūra. Mes matydavome tokį surogatinį, Rusijos perfiltruotą vaizdelį, kuris buvo, kad štai mūsų Ukraina, jie šoka tokius šokius, ir viskas. Ir tiesą sakant, Sovietų sąjungos respublikų kultūra buvo sukarikatūrinta. Rusai mėgsta kitas tautas vadinti kitais žodžiais. Ir nežinau, kodėl. Lietuvi jiems yra labusai, ukrainiečiai – ukrai, baltarusiai – bulbašai. Ne visus vardus norisi sakyti, bet patys jie nori, kad juos vadintų rusais, ir dabar jie visoms tautoms turi žodelius, lyg iš aukščiau apie visus kalba“, – Rusijos mentaliteto vieną iš požymių pabrėžė A. Mamontovas.
Pagalba Ukrainai – investiciją į ateitį
Jis pripažino, kad karas Ukrainoje, nors šiai šaliai ir yra siaubingas, padės parodyti, kokį potencialą ji turi.
„O Ukraina turi didžiulį potencialą. Tai, ką mes matome, Rusija bando kažkaip, jie vis dar jaučiasi, kad Sovietų sąjungoje gyvena. Rusijos Federacijos sudėtyje vis dar yra daug tautų, daug šalių yra toje federacijoje. Ir paskui kažkaip galvoju, kad ta Sovietų sąjunga, tas didžiavimasis, kodėl jie taip norėtų ją atkurti, yra tik dėl to, kad visos tos respublikos, tos nepriklausomos šalys jos ir kūrė Sovietų sąjungos vertę. Man visada buvo toks įspūdis, kad tos respublikos viską kuria, o rusai šeimininkai, jie tik prisiima nuopelnus. Tą ir matome – jie ateina į svetimą šalį ir jaučiasi kaip šeimininkai. Jie labiausiai nori būti šeimininkai. Tačiau kai atsirado sankcijos, matome, kad rusai net vinių nesugeba pasigaminti. Jie ne tik nesugeba sukurti kažko naujo, bet neįstengia net išlaikyti to, kas jiems buvo sukurta. Todėl jie kažkaip sąmoningai ar nesąmoningai ir nori tai išlaikyti, nori savo sudėtyje turėti tautas, šalis, kurios sukuria vertę“, – samprotavo A. Mamontovas.
A. Mamontovas, kuris savo paramą ir palaikymą Ukrainai aktyviai reiškė nuo pirmųjų invazijos dienų, ir dabar vis viešai paragina, kad tęskime paramą, nepavarkime, nepalikime ukrainiečių likimo valioje. Kita vertus, tiek Europoje, tiek ir Lietuvoje vis kalbama apie mažėjantį susidomėjimą karu, o tai yra natūralu.
„Aišku, visada praeina ta pirma banga, kuri paremta stipria emocija. Be to, yra žmonių, kurie šitą temą išvis blokuoja, yra tekę susitikti žmonių, kurie sako, kad apie tai nenoriu nei domėtis, nei žinoti. Tarytum, jei užblokuoji, tai to ir nėra. Maždaug, jei įkišiu galvą į smėlį, tai pavojaus nebėra. Bet džiugina, kad sąmoningų žmonių yra pakankamai daug, gal net didžioji dalis.
Ir manau, kad yra tam tikros paramos bangos. Po tos akcijos „Radarom“, kur buvo surinkta tikrai įspūdinga suma, yra toks nusiraminimas, nes mes labai daug atidavėme. Natūralu, kad žmonės negali vis laiką daug aukoti. Bet toks entuziazmas, manau, yra bangomis. Bet čia pat yra žmonės, kurie visą laiką tai daro, nes turi pastovų ryšį su konkrečiais žmonėmis Ukrainoje, nes iš ten kiekvieną dieną yra prašymų. Ten kiekvieną dieną reikia kažko, nes karas valgo godžiai visą laiką. Bet reikia suprasti, kad mūsų pagalba Ukrainai yra mūsų investiciją į savo ateitį“, – pabrėžė A. Mamontovas.
Norėtų, kad subyrėtų Rusijos Federacija
Nors visi laukia karo pabaigos, tampa vis akivaizdžiau, kad jis greitai nesibaigs, kad tai labai ilgam, kad Ukraina fiziškai kaip šalis naikinama, nes toks yra Rusijos režimo tikslas. Ar neapima baimė, kad Ukraina gali nebeišlaikyti ir neatsilaikyti?
„Čia toks atvejis, kur bandai atspėti, kiek tose visose žiniose yra realaus kažkokio atspindžio, o kiek yra to padrąsinimo. Jie toli dar nuo to, kad Rusijos armija bus sumušta. Iš vienos pusės iki galo negali žinoti, gal tai Ukrainos žaidimas – panašus, ką darė Rusija karo pradžioje, kad jie puls tą dieną, paskui jau kitą dieną. Man atrodo, kad Ukraina irgi tai naudoja, kad tuoj bus kontrpuolimas, ir tada rusai įsitempia, neištvėrę puola šaudyti. O gal Ukraina pasiruošusi kontrpuolimui ir tik tampo Rusijos nervus – aš negaliu žinoti šito dalyko. Kad karas užsitęs, tai greičiausiai, kad taip, nes jie kariauja su dideliu monstru, jų jau nebūtų, jei visos kitos šalys jiems nepadėtų. Nuostabu matyti, kiek yra pagalbos. Ir dar toks kitas dalykas vyksta, kaip matai, kai truputėlį atsimerkia Vakarų pasaulio akys, jos kažkaip pradeda matyti dalykus taip, kaip jie iš tikrųjų yra“, – kalbėjo A. Mamontovas.
O ar lietuviai psichologiškai yra pasirengė tam, kad karas užtruks žymiai ilgiau nei galėjo atrodyti, kad jis gali įgauti dar baisesnes formas?
„Nesu tikras – ir taip ir ne. Kažkiek esame paruošti tų įvykių, kurie vyksta, bet turbūt ne. Ir viešojoje erdvėje kalbama, kad Lietuva nepakankamai ne tik psichologiškai, bet ir šiaip nepasiruošusi. Žmonės nežino, ką daryti, kur bėgti, kur slėptis. Pavyzdžiui, Suomija ar Izraelis, kur visa visuomenė labai treniruota, visi žino, kur jo vieta, jei skamba pavojaus signalas. Mes esame dar tik tokio pasiruošimo pradžioje. Norėčiau tikėti, kad mums niekada neprireiks tokio pasiruošimo. Aš labai norėčiau, kad Rusijos režimas sugriūtų, kad ta šalis būtų nukenksminta, nes jie patys nesupranta, kokius nuodus skleidžia, Norėčiau, mano vizija tokia, kad visos tos šalys, iš kurių sudaryta ta Federacija, atsiskirtų, kad jos gautų šansą savo gyvenimą tvarkytis. Ir pačiai Rusijai būtų geriau, jei jie ir liktų tik ta Rusijos teritorija, jiems patiems būtų lengviau tvarkytis, jei jie norėtų tvarkytis, nors kartais atrodo, kad jie nori, kad kažkas kitas už juos tvarkytų“, – savo viltis išsakė A. Mamontovas.
