„Valstybės tarnybos likvidacija arba privatizacija yra priimta kolegų socdemų balsų pagalba. Tai yra tikrai vieningas palaikymas, šioje vietoje tikrai tokia tvirta koalicija. O tos ydos visos liko“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė S. Skvernelis.
Seimo nario teigimu, ši reforma sutelkia ypač dideles galias valstybinių įstaigų vadovų rankose.
„Tas modelis, kuris dabar yra įteisinamas, tai atrankos be konkursų, necentralizuotos atrankos iš esmės. Vadovas paliekamas su pilna diskrecija, ką priimti, ką atleisti, kam mokėti didesnį atlyginimą, kam nemokėti“, – pabrėžė politikas.
„Jeigu mes turėjome apie „kunigaikštystes“ kažkokias istorijas iš savivaldybių ir valstybinių įmonių, tai dabar visa valstybė gali tapti tokių bebrinių įmonių, ministerijų ir institucijų pavyzdžiu“, – taip pat pažymėjo jis.
S. Skvernelis pripažįsta, kad derantis dėl valstybės tarnybos reformos nuostatų buvo padaryta tam tikrų kompromisų, tačiau, pasak jo, jie nėra esminiai.
„Pavyko išsaugoti profsąjungų teises, kurias norėjo eliminuoti, buvo apgintos ir socialinės garantijos ir atostogų srityje. Bet esmė yra pats priėmimas ir valdymas. Jeigu nėra centralizuotos atrankos, tai vadovams saviems tu pakeli atlyginimus, padarai sistemą, kad kam noriu, tam moku didelį, kam noriu mažą“, – reformą kritikavo S. Skvernelis.
„Tai sukuria tokią aplinką, kad pasileidus Seimui tu gali į tokią instituciją su savo vadovais eiti, dirbti ir gauti gerokai didesnį atlyginimą negu Seimo nario“ , – pridūrė jis.
ELTA primena, kad ketvirtadienį į Seimas pritarė valstybės tarnybos reformai, kuria numatoma nauja valstybės tarnautojų atlyginimo kėlimo tvarka bei inicijuojami kiti svarbūs pokyčiai.
Politikų ir valstybės tarnautojų atlyginimų pokyčiai
Nuo šiuo metų liepos 1 d. atlyginimai turėtų didėti teisėjams, merams ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) bei žvalgybos struktūrų vadovams. O nuo 2024 metų sausio 1 d. atlyginimų pokyčiai numatyti kitoms valstybės tarnautojų grupėms.
Tuo metu antrąjį ir esminį atlyginimų peržiūrėjimo etapą siūloma numatyti 2025 metais. Taigi antrasis algų kilstelėjimas ir reikšmingesni pokyčiai valstybės tarnautojus pasiektų 2026 metais.
„Politikų, valstybės pareigūnų ir teisėjų darbo užmokesčio skaičiavimas. Merams ir teisėjams darbo užmokestis didėtų nuo 2023 m. liepos 1 d., Seimo nariams ir Vyriausybės nariams – nuo naujos kadencijos“, – teigia vienas iš Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) išvadų rengėjų Audrius Petrošius.
Taip pat sutarta atsisakyti vadinamųjų „pusinių vadovų kadencijų“, kuriomis buvo siūlyta, kad daugiau nei pusę kadencijos atitarnavę valstybinių įstaigų vadovai negalėtų pretenduoti į didesnį darbo užmokestį. Seimas pritarė pasiūlymui šio skirstymo netaikyti.
Taip pat siūloma, kad vadovų atranka vyktų centralizuotai ir būtų organizuojama Viešojo valdymo agentūros.
Komitete taip pat buvo sutarta dėl naujo bazinio dydžio valstybės tarnautojų atlyginimams skaičiuoti. Jį buvo sutarta susieti su vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu. Projektu siūloma baziniu dydžiu nustatyti 2022 m. vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydį – 1785,4 euro.
Kaip teigia rengėjai, šis dydis bus svarbus tik perskaičiuojant dabartinį pareiginės algos koeficientą. Perskaičiuojant bus imama esama pareiginė alga ir dalijama iš bazinio dydžio, taip gaunant naują pareiginės algos koeficientą. Pagrindinis pokytis bus tas, kad vėlesniais metais, skirtingai nei šiuo metu, bus tvirtinamas ne naujas bazinis dydis, tačiau bus deramasi dėl darbo užmokesčio fondo didėjimo. Tai reiškia, kad nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje bus susitariama, kiek didinti įstaigų „mokos fondą“, o įstaigos vadovas šias lėšas skirstys pagal įstaigos darbo užmokesčio politiką.
Politikams, valstybės pareigūnams ir teisėjams darbo užmokestis, priėmus įstatymų paketą, būtų indeksuojamas tuo pačiu dydžiu, kokiu nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje bus sutarta didinti įstaigų darbo užmokesčio fondą.
Išlaikomas priedas už tarnybos stažą ir atostogų tvarka
Taip pat VVSK buvo pasiektas kompromisas palikti iki šiol galiojančią valstybės tarnautojų atostogų tvarką ir priedą prie atlyginimo už tarnybos stažą. Visgi komitetas pritarė siūlymui, kad darbo stažas, už kurį išmokamas priedas prie atlyginimo, būtų sumažintas nuo 30 iki 20 proc. pareiginės algos dydžio. Tačiau didesnį darbo stažą jau sukaupusiems darbuotojams ketinama padaryti išimtį – jiems priedas nebūtų mažinamas.
Reforma numatoma ir tai, kad darbuotojams, kurie iki 2023 m. neįgis aukštojo išsilavinimo, toliau eiti pareigas bus galima tik esamoje pozicijoje iki 65 metų. Jiems taip pat negalės būti taikomas tarnybos pratęsimas.
Taip pat valstybės reforma yra siekiama nustatyti, kad personalo administravimas, buhalterinė apskaita, dokumentų tvarkymas, apskaita ir saugojimas, viešųjų pirkimų vykdymas, vidaus auditas, projektų valdymas, viešųjų ryšių palaikymas, vidaus tyrimai, informacinių ir ryšių technologijų administravimas, turto administravimas, kita ūkinio ar techninio pobūdžio veikla būtų laikoma įstaigos vidaus administravimo veikla ir šias funkcijas turėtų atlikti ne valstybės tarnautojai.
Todėl įstaigos iki 2025 m. turės peržiūrėti valstybės tarnautojų pareigybes ir nurodytas pareigybes arba pakeisti į dirbančius pagal darbo sutartis, arba panaikinti pareigybę. Kad procesas būtų sklandus, Viešojo valdymo agentūra per 5 metus patikrins visas įstaigas ir šiuos įvykdytus procesus, teigia iniciatoriai.
Pirmame valstybės tarnybos reformos etape yra keičiami 34 teisės aktai.
