Protestuotojai atvyko nešini Lietuvos Respublikos, Šeimų sąjūdžio, Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos, sąjungos „Vardan šeimos“ vėliavomis bei plakatais su užrašais: „Prieš civilinę santuoką“, „Už vaiko teisę turėti mamą ir tėtį“, „Už moters ir vyro šeimą“.
Proteste dalyvavo Šeimų sąjūdžio atstovai, Krikščionių sąjungos pirmininkas Rimantas Jonas Dagys.
„Ne civilinei sąjungai – ne įteisintai paleistuvystei!“, – buvo rašoma ant vieno plakato.
Aikštėje tvarką prižiūrėjo policijos pareigūnai.
Akciją „Už vyro ir moters šeimą, prieš civilinę sąjungą“ organizavo Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, Lietuvos laisvos visuomenės institutas, Lietuvos tėvų forumas, Sąjunga „Vardan šeimos“, Tėvų judėjimas „Basos mamos“, Visuomeninis judėjimas „Lietuvos šeimų sąjūdis“.
Iki civilinės sąjungos įteisinimo liko vienas žingsnis
Antradienį posėdžiavęs Seimas per svarstymą balsų dauguma pritarė įstatymo projektui, kuriuo siūloma įteisinti tos pačios lyties porų ir skirtingų lyčių porų civilines sąjungas. Seime dėl projekto priėmimo laukia dar vienas balsavimas.
Už civilinės sąjungos įteisinimą pasisakė 60 Seimo narių, prieš buvo 52, 3 balsuodami susilaikė.
Vieningai prieš balsavo opozicinės darbiečių ir valstiečių frakcijos, taip pat – Mišri Seimo narių grupė. Vieningai už balsavo valdančioji Laisvės frakcija.
Konservatorių, Liberalų sąjūdžio, socialdemokratų ir demokratų frakcijų gretose nuomonės išsiskyrė.
Kaip balsavo kiekvienas tautos atstovas, galite patikrinti čia.
Prezidentas spręs, ar pasirašyti, tik tada, kai Seimas jį priims
Prezidentas Gitanas Nausėda svarstys, ar pasirašyti nevienareikšmiškai vertinamą Civilinės sąjungos įstatymo projektą tik tada, kai Seimas galutinai apsispręs dėl šio teisės akto, sakė šalies vadovo patarėja Asta Skaisgirytė.
„Kai prezidentas pamatys galutinį įstatymo variantą, kurį priėmė Seimas, jis ir spręs dėl pasirašymo“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė prezidento patarėja.
Pasak jos, parlamente kelią besiskinantis įstatymas yra „pradinėje stadijoje“ ir gali keistis. Todėl, tęsė A. Skaisgirytė, vertinti dabartinę projekto redakciją būtų neatsakinga“.
„Įstatymas yra svarstomas, kol kas dar yra labai pradinėje stadijoje. Dar eigoje galbūt jis keisis, todėl komentuoti šioje stadijoje dar nereikėtų, kadangi nežinome, koks bus galutinis įstatymo variantas“, – aiškino ji.
„Yra atvejų – ir ne tokių retų – kai tekstai keičiasi. Neturėdami to galutinio varianto, komentuoti turbūt būtų pagaliau ir neatsakinga“, – Prezidentūros poziciją apibendrino G. Nausėdos patarėja.
Raskevičius: neturiu net menkiausios abejonės, kad prezidentas pasirašys Civilinės sąjungos įstatymą
Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius neabejoja, kad parlamentui pritarus Civilinės sąjungos įstatymo projektui, prezidentas Gitanas Nausėda jo nevetuos.
„Aš, tiesą sakant, matydamas vakarietišką, principinę prezidento laikyseną, kur yra mūsų strateginiai partneriai, neturiu net menkiausios abejonės, kad prezidentas šį įstatymą pasirašys“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė T. V. Raskevičius.
Koalicija „sutarė nesutarti“
Civiline sąjunga būtų laikomas savanoriškas dviejų asmenų (partnerių) susitarimas teisiškai apsaugoti tarpusavio asmeninius santykius.
Civilinę sąjungą sudarę partneriai negalėtų įgyti bendros pavardės.
Šis susitarimas būtų registruojamas pas notarą, o ne civilinės metrikacijos skyriuje.
Jei būtų priimtas, siūlomas įstatymas tiek tos pačios lyties, tiek skirtingų lyčių poroms užtikrintų teisę sudaryti civilinę sąjungą, teisiškai apsaugoti turtinius ir neturtinius asmeninio pobūdžio santykius.
Praėjusį pavasarį Seimas dar pateikimo stadijoje atmetė Partnerystės įstatymo projektą, kuriuo siūlyta įteisinti lyčiai neutralią partnerystę. Po žlugusio balsavimo iniciatoriai žadėjo Seimui teikti patobulintą projekto variantą.
Naujai registruotas Civilinės sąjungos įstatymo pataisas iniciatoriai vadina kompromisinėmis, kuriose atsižvelgta į konservatyvių Seimo narių pasaulėžiūrą.
Oponentai nuogąstauja, kad civilinė sąjunga bus tapati santuokai, o ją sudarę asmenys ilgainiui galės įsivaikinti.
Iš konservatorių, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos sudaryta valdančioji koalicija į koalicijos sutartį įsirašė tikslą pakeisti įstatymus ir įteisinti lyčiai neutralią partnerystę.
Tiesa, partijos tuo pačiu šiuo klausimu „sutarė nesutarti“ ir pripažino, kad frakcijose yra nuomonių skirtumų.
Tikslą įteisinti lyčiai neutralią partnerystę parlamentinės socialdemokratų, liberalų, laisviečių partijos įsirašė į rinkimų programas.
