Tuo metu tęsiasi diskusijos apie EP rinkimų formą. Ant stalo – įvairūs siūlymai: nuo to, kad būtų suvienodintas amžius, nuo kurio ES piliečiai turi teisę balsuoti ar kandidatuoti šiuose rinkimuose, iki siūlymo įkurti visos ES rinkimų apygardą.

Visa tai „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ aptarė Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos narys, priklausantis Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetams, Giedrius Surplys.

„Pirmiausia, turbūt, turiu pasakyti, kad tai, kas pastarosiomis dienomis vyksta Lietuvoje, apskritai rodo, kad prognozuoti kažką Lietuvos politinėje padangėje yra sunku. Kalbant rimčiau, mums šios datos netinka ir mes tą nuolatos kartojame, kadangi Lietuvoje yra buvę vieni Europos Parlamento rinkimai, kurie nesutapo su prezidento rinkimais ir tada mes turėjome tik 20–ies procentų rinkėjų aktyvumą.

(...) Dėl to, tai, kad rinkimai Lietuvoje greičiausiai vyks birželio 9–tą dieną, sekmadienį, galime turbūt manyti, jog tas rinkėjų susidomėjimas tikrai bus mažas. Čia buvo pagrindinis Lietuvos argumentas, kodėl buvo prieštarauta“, – situaciją komentavo Seimo narys G. Surplys.

Jo nuomone, buvo galima pasirinkti geresnes alternatyvas. Pavyzdžiui, pasirenkant balsavimo laiką ir datą pagal valstybes, tačiau rezultatus skelbiant vienu metu.

„Galima buvo tiesiog palikti taip, kaip buvo, kad valstybės tiesiog pasirenka pačios rinkimų datą ir tada, atitinkamai, paskelbia rezultatus“, – aiškino jis.

„Šitas bandymas sueuropietinti visus Europos Parlamento rinkimus, aš manau, kad sukels priešingą poveikį negu norėta. Tai reiškia, kad tikrai susidomėjimas Europos parlamento rinkimais bus mažas. Ir ne tik Lietuvoje“, – laidoje „Gyvenu Europoje“ teigė G. Surplys.

Vienas iš argumentų prieštaravimams buvo ir tai, kad Lietuvai šie rinkimai papildomai kainuos.

„Tai irgi svarbus argumentas, bet, vis dėlto, manau, kad kiekvienų rinkimų esminis tikslas yra ne sutaupyti ar išleisti pinigų, bet žmonėms sudaryti galimybes išreikšti savo valią. Šiuo atveju, deja, turbūt matysime mažiau žmonių, kurie tą savo valią pareikš Lietuvoje“, – teigė G. Surplys.

Giedrius Surplys

Laidoje G. Surplys pasakojo ir apie kitus pateiktus siūlymus.

„Buvo noras netgi padaryti, kad rinkimai vyktų gegužės 9–tą dieną, bet tai būtų visiškas nonsensas, nes gegužės 9–oji, Europos diena, gali išpulti ir pirmadienį, ir antradienį, ir trečiadienį, žodžiu – visą savaitę.

Skirtingos Europos Sąjungos valstybės narės turi skirtingas tradicijas: kai kurie balsuoja darbo dienomis, kai kurie, kaip mes, sekmadieniais. Griauti ts tradicijas, aš nemanau, kad būtų buvę protinga, bettai tik vienas iš siūlomų pakeitimų, kuriam šiuo metu buvo pritarta“, – aiškino G. Surplys.

Be to, pasak politiko, kai kurie kiti siūlymai taip pat nepriartintų Europos Parlamento veiklos prie kiekvieno europiečio.

„Pavyzdžiui, yra planuojama steigti atskirą rinkimų apygardą, kurioje ir lietuviai, ir vokiečiai, ir portugalai – bet kurios valstybės narės piliečiai balsuotų už vieną 28–ių Europos parlamentarų sąrašą. Tai čia tiesiog yra likutis Europos parlamento narių, kuris atsirado išstojus Didžiajai Britanijai, bet, visų pirma, Europos sutartyse yra įtvirtinta, kad Europos parlamento nariai renkami valstybių narių pagrindu.

Tai jeigu mes turime išstojusią Britaniją, galėtume tas vietas tiesiog palaikyti būsimoms Europos Sąjungos narėms. Tiek Ukrainai, tiek Moldovai, tiek iš Balkanų valstybių“, – nuomone dalinosi jis.

Anot G. Surplio, tokiu atveju, kiekvienas žmogus, atėjęs balsuoti, turėtų balsuoti ne tik už Lietuvos kandidatus į Europos parlamentą, bet ir pasirinkti už ką balsuoti bendrame europiniame sąraše.

„Natūralu, kad mes, maža šalis, manome, kad tas didysis sąrašas sudarys galimybes daugiau didesnių šalių piliečiams patekti į Europos parlamentą, kadangi, įsivaizduokime, ar už tą sąrašą balsuos 2,2 kažkiek milijono lietuvių, ar balsuos visa Vokietija, ar Prancūzija. Tai, natūralu, kad lietuvių kandidatų šansai bus mažesni“, – aiškino Seimo narys.

„Dar vienas pasiūlymas, kuris man labiausiai atrodo keistas, tai yra kad Europos parlamento nariu galėtų tapti žmogus, kuriam yra 18 metų. Tai dabar mes įsivaizduokime, kad žmogus Lietuvoje yra dvyliktokas, netgi, vienuoliktokas ir staiga jis tampa Europos parlamento nariu. Gaunasi toks vadinamas „gap year“ (praleisti metai) Europos parlamente. Mes su kolegomis juokavome, ar tada reiškia, kad jo tėvai turėtų važiuoti su juo kartu, nes jis dar mokykloje mokosi, ar kaip? Na žodžiu, tokia paradoksali situacija“, – nuomone dalinosi G. Surplys.

„Kai kuriose valstybėse narėse taip jau dabar yra ir žmonės gali tapti Europos parlamento nariais nuo 18–os, bet, vėlgi, aš likčiau prie to, kas ir dabar yra, kad kiekviena šalis pati pasirenka, pagal savo švietimo sistemą, galų gale, pagal kitas politines tradicijas, aktualijas“, – teigė jis.

Ar Seime atsiranda bendras konsensusas siūlomoms reformoms?

„Atvirai pasakysiu, aš nelabai atsimenu, kad mes būtumėm turėję tokią diskusiją. Ji buvo galbūt platesniame kontekste, kai Europos komisija inicijavo tą vadinamą Europos ateities konferenciją, kur ten buvo toks didžiulis diskusijų klubas, tiek politikų, tiek biurokratų, tiek diplomatų, tiek ir visuomenės.

Tame diskusijų klube vienas iš klausimų buvo ir būtent Europos parlamento reforma. Bet, vėlgi, kaip mini kai kurie Europos parlamento nariai, buvo apklausta visoje Europoje 800 piliečių atsitiktine tvarka ir jie nurodė, kad jie pageidauja tų Europos parlamento reformų. Bet kas yra 800 piliečių 500 milijonų Europos Sąjungos gyventojų kontekste? Aš nežinau, ar tai yra validus apklaustų žmonių skaičius“, – komentavo G. Surplys.

Ar tokia diskusija apskritai yra planuojama?

„Dabar, paskutinio Europos reikalų komiteto posėdžio metu, kolega Domas Griškevičius iškėlė tą mintį, kad reikėtų atsisėsti, pasikalbėti. Tai dabar jau toks bus pasikalbėjimas su šaukštais po pietų, aš sakyčiau, nes data jau yra nutarta. Bet liko kai kurios kitos tos diskusijos“, – teigė G. Surplys.

„Lietuvos pozicija yra suformuota, ji yra vieninga ir aiški, tai čia mes tik galime „paturbinti“ savo Europos Sąjungos ambasadorių, kad aktyviau išsakytų mūsų pozicija, bet iš esmės jos yra suformuluotos“, – aiškino jis.

Visą „Žinių radijo“ laidą žiūrėkite čia: