„Aš nelabai suprantu, kaip tai galėjo nuvesti prie to, kad dabar Vyriausybė nusprendžia trauktis, ministrė pirmininkė nusprendžia trauktis. Manau, kad tai yra turbūt susiję su tuo, kad Seime tiesiog nebėra pakankamai balsų šiandien dienai įgyvendinti reikalingas reformas“, – Eltai teigė V. Sinkevičius.
Politikas sako, kad dar viena pastarosiomis savaitėmis kilusios krizės priežastis galėtų būti ir įtampos tarp valdančiosios koalicijos partnerių.
„Jeigu tų balsų nėra ar ten vyksta koalicijos viduje galimai kažkokie vienas kito šantažavimai... Tai galbūt yra tikroji priežastis“, – svarstė V. Sinkevičius.
V. Sinkevičius akcentavo, kad Lietuvoje vykstantį politinė chaosą būtų galima pavadinti ir lyderystės krize. Anot jo, kol kas nei vienas politikas nesiryžta keisti savivaldybėse galiojančios tvarkos.
„Tas neturėtų vesti į Vyriausybės griūtį, ypatingai Seimo. Tai labai sujaugta situacija, tvyro chaosas. Ir tai vyksta ypatingai svarbiu valstybei momentu, kai reikia įgyvendinti ir gyvybiškai svarbias reformas, ir mes matome, kokia yra nestabili geopolitinė situacija“, – pabrėžė politikas.
„Ir man tokiu momentu kaip tik norisi iš politikų lyderystės. Šiandien dienai tos lyderystės tiesiog nėra. Mes Lietuvoje susiduriame su lyderystės krize“, – reziumavo V. Sinkevičius ir pasveikino skandalo epicentre atsidūrusios finansų ministrės sprendimą grąžinti dalį nepagrįstų lėšų Kauno miesto savivaldybei.
„Mes matėme, kaip situaciją išsprendė finansų ministrė, kuri tiesiog rado savyje stiprybės atsiprašyti ir grąžinti tas lėšas, kurių negalėjo galimai pagrįsti, neturėjo pagrindimo iš banko. Ir aš manau, kad tai yra sveikintina“, – sakė Europos Komisijos narys.
ELTA primena, kad visuomenininko Andriaus Tapino savivaldos tarybų lėšų įsisavinimo tyrimas sukėlė politinę krizę.
Suabejojus, ar ministrai Jurgita Šiugždinienė, Gintarė Skaistė bei Simonas Kairys skaidriai naudojosi kanceliarinėmis lėšomis, konservatorių partijos prezidiumas priėmė sprendimą siūlyti Seimui surengti pirmalaikius rinkimus. Jeigu parlamentas apsispręs kitaip, tuomet, pasak TS–LKD, būtų svarstoma dėl Vyriausybės atsistatydinimo.
Konservatorių partijos prezidiumas nurodė savo frakcijai Seime inicijuoti pateikti ir artimiausiu metu siekti tobulinti savivaldos kanceliarinių lėšų naudojimo ir atsiskaitymo tvarkos reglamentavimo pokyčius.
Skandalo įkarštyje švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pripažino negalinti dokumentais pagrįsti savo išlaidų, dirbant Kauno miesto savivaldybėje, todėl politikė pateikė atsistatydinimo pareiškimą, kurį pirmadienį premjerė Ingrida Šimonytė perdavė prezidentui.
Laikinosios sostinės taryboje dirbusi G. Skaistė bei S. Kairys taip pat nurodė, kad neturi kaip pagrįsti, kur naudojo tarybos nario veiklai skirtas lėšas. Finansų ministrė nurodė, kad susiklosčius tokiai situacijai ji Kauno savivaldybei perves beveik 14 tūkst. eurų.
A. Tapinui tęsiant tyrimą, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminius tyrimus Neringos, Mažeikių, Šilutės, Pagėgių bei Šaulių savivaldybėse.
Savo ruožtu tyrimus dėl galimai pažeisto viešojo intereso Pagėgiuose ir Šilutėje pradėjo ir Generalinė prokuratūra. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai pradėjo tyrimą dėl Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių tarybų nariams skirtų išmokų teisėtumo.
