„Ką aš pasakiau prezidiume, tai aš čia tikrai nepakartosiu. Bet mano pozicija tokia, kad mes priimdami kertinius, esminius sprendimus turime bendrauti ir su koalicijos partneriais, ir su savo frakcija, ir, tiesą sakant, prezidiumo narius informuoti prieš paskelbiant sprendimus“, – LRT radijui teigė A. Anušauskas.
Ministras taip pat pripažįsta, kad jo politinis stilius ir supratimas yra šiek tiek kitoks nei partijos pirmininko G. Landsbergio.
„Kiekvienas politikas turi savo stilių, mano tiesiog stilius ir supratimas apie tai yra šiek tiek kitokie“ , – akcentavo jis.
Daroma viskas, kad NATO viršūnių susitikimas praeitų sklandžiai
Visgi ministras tikina, kad yra daroma viskas, kad net ir dabartinėje sudėtingoje politinėje situacijoje Vilniuje rengiamas NATO viršūnių susitikimas praeitų sklandžiai.
„Kaip priimanti šalis, be abejonės mes darome viską, ir aš įsitikinęs, kad ir atsakingos ministerijos, tarp jų ir mūsų darbuotojai, net ir dabartinėje situacijoje padarys viską, kad viršūnių susitikimas būtų sėkmingas“, – sakė politikas.
A. Anušauskas įsitikinęs, kad premjerės Ingridos Šimonytės pažadas, jog NATO susitikimo metu Lietuva turės pilnai veikiančią Vyriausybę, bus įgyvendintas.
„Taip yra pasakyta, aš esu įsitikinęs, kad taip ir bus“, – sakė jis.
Ministras taip pat pažymėjo, kad Lietuvos užsienio partneriai, be abejonės, žino politinę situaciją Lietuvoje, tačiau, pasak jo, yra korektiški.
Reikia nepamesti kontakto su koalicijos partneriais
A. Anušauskas taip pat sureagavo į viešoje erdvėje išsakytą Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūno Eugenijaus Gentvilo kritiką, esą kylą klausimas, ar valdančioji koalicija vis dar egzistuoja. A. Anušauskas teigia, kad, nepaisant paaštrėjusių nesutarimų, koalicija veiki.
„Žinoma, kad tai paaštrina tam tikrus dalykus, gal atsiranda daugiau nesutarimų ten, kur jų nebuvo ir panašiai. Bet koalicija šiam momentui yra“, – pabrėžė jis.
Šiuo politiškai sudėtingu metu, pasak politiko, labai svarbu nepamesti kontakto su partneriais koalicijoje.
„Tas kontaktas turėjo būti ir turi būti palaikomas toliau. Nes politiniai kontūrai, kuriuos mes galime piešti, kas gali įvykti atsistatydinus Vyriausybei, ar paskelbus pirmalaikius rinkimus iš tikrųjų kol kas dar yra neaiškūs“, – teigė A. Anušauskas.
ELTA primena, kad visuomenininko Andriaus Tapino savivaldos tarybų lėšų įsisavinimo tyrimas sukėlė politinę krizę.
Suabejojus, ar ministrai Jurgita Šiugždinienė, Gintarė Skaistė bei Simonas Kairys skaidriai naudojosi kanceliarinėmis lėšomis, konservatorių partijos prezidiumas priėmė sprendimą siūlyti Seimui surengti pirmalaikius rinkimus. Jeigu parlamentas apsispręs kitaip, tuomet, pasak TS-LKD, būtų svarstoma dėl Vyriausybės atsistatydinimo.
Konservatorių partijos prezidiumas nurodė savo frakcijai Seime inicijuoti pateikti ir artimiausiu metu siekti tobulinti savivaldos kanceliarinių lėšų naudojimo ir atsiskaitymo tvarkos reglamentavimo pokyčius.
Skandalo įkarštyje švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pripažino negalinti dokumentais pagrįsti savo išlaidų, dirbant Kauno miesto savivaldybėje, todėl politikė pateikė atsistatydinimo pareiškimą, kurį pirmadienį premjerė Ingrida Šimonytė perdavė prezidentui.
Laikinosios sostinės taryboje dirbusi G. Skaistė bei S. Kairys taip pat nurodė, kad neturi kaip pagrįsti, kur naudojo tarybos nario veiklai skirtas lėšas. Finansų ministrė nurodė, kad susiklosčius tokiai situacijai ji Kauno savivaldybei perves beveik 14 tūkst. eurų.
A. Tapinui tęsiant tyrimą, Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) pradėjo ikiteisminius tyrimus Neringos, Mažeikių, Šilutės, Pagėgių bei Šaulių savivaldybėse.
Savo ruožtu tyrimus dėl galimai pažeisto viešojo intereso Pagėgiuose ir Šilutėje pradėjo ir Generalinė prokuratūra. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai pradėjo tyrimą dėl Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių tarybų nariams skirtų išmokų teisėtumo.
