„Mūsų profesinėje sąjungoje jau ne pirmi metai dirbama šiuo klausimu ir tų pavyzdžių yra tikrai ne vienetais, o dešimtimis ir šimtais“, – teigia E. Milešinas.

Anot Lietuvos švietimo ir mokslo profsąjungos vadovo, psichologinis smurtas mokyklose vyksta įvairiais atvejais.

„Tekę yra kalbėti su jaunais mokytojais, kurie pradėję dirbti mokykloje po studijų baigimo, paprasčiausiai, neatlaiko ir palieka darbą. Tai viena iš priežasčių, kodėl palieka darbą, tai, paprasčiausiai, nesutarimai viduje. Yra pavyzdžių, kada mokytojai yra tiesiog spaudžiami mokinių tėvų. Pavyzdžiui, įvertinimas kontrolinio darbo ar kažkokio atsiskaitymo. Parašomas blogas pažymys – tai yra terorizuojami tiek elektroninio dienyno elektroniniais laiškais, skambučiais ir panašiai, kad būtų ištaisomas tas pažymys.

Tų pavyzdžių yra tikrai šimtai ir manau, kad reikia spręsti tą problemą, nes, jeigu mes šnekam apie tai ir tikrai konstatuoju tai, kad vienas iš pagrindinių demotyvatorių tapti mokytojų yra darbo užmokestis, bet antroje vietoje yra tai, kokiom darbo sąlygom mokytojai dirba. Psichologinis smurtas, mobingas švietimo įstaigose yra labai nesvetimas dalykas“, – teigia E. Milešinas.

Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas Vilniuje

Anot pašnekovo, mobingo atvejai yra skirtingi, tačiau, dažniausiai pastebimi nesutarimai tarp administracijos ir mokytojų.

„Čia lemia ne tik tam tikri sprendimai viduje įstaigos organizacijos, vidinių dokumentų, teisės aktų priėmimas, pasiskirstymai darbo krūvių, bet tai lemia ir prasideda viskas nuo to, kad švietime valdžios institucijos priimti sprendimai, pavyzdžiui, netinkamas finansavimas, per mažai lėšų ir tie visi dalykai, ir tada trintis tarp administracijos ir mokytojų su kiekviena diena vis didėja“, – aiškina jis.

„Aš noriu akcentuoti, kad darbo kodeksas reglamentuoja, pasikeitus pernai metais darbo kodekso 30–tam straipsniui, atsirado reglamentavimas apie psichologinį smurtą įstaigose, bet su kiekviena diena mes gaunam vis žinių iš trečių šalių, kad tėvai, vaikai daro psichologinį smurtą visai švietimo bendruomenei: mokytojams, darbuotojams, švietimo pagalbos specialistams ir panašiai“, – teigia E. Milešinas.

„Yra atvejų, kai, pavyzdžiui, vieno ar kelių tėvų iniciatyva, jei galima taip pasakyti, praktiškai, šantažuojama visa įstaiga. Ir Vilniuje turime ikimokyklinių įstaigų pavyzdžių, ir kitose savivaldybėse“, – atvirauja pašnekovas.

„Pirmiausia, pradedama nuo to, kad mokytojai apkaltinami, kad blogą pažymį parašo. Jei mokytojas nepasiduoda ir išlieka ryžtingas, nes jis tikrai profesionalas ir žino, kiek tas mokinys vertas, tada atsiranda skundai, anoniminiai skundai rašomi į savivaldybę, į ministeriją. Tada reaguoja ministerija ar savivaldybės institucijos ir prasideda tyrimai įstaigose. Dėl to, tam tikri dalykai, netgi, neviešinami, kas vyksta švietimo įstaigose. Dėl to, kad tiek vadovai, tiek visi kiti, kas dirba švietime nenori susidurti su tom problemom, kurių jie susilaukia, kai prasideda įvairiausi tyrimai“, – teigia jis.

Kaip prieš mokytojus smurtauja vaikai?

Anot Lietuvos švietimo ir mokslo profsąjungos vadovo, yra atvejų, kada vaikai naudoja ne tik psichologinį, bet ir fizinį smurtą.

„Spardo, spjaudosi, įvairiausių yra variantų“, – teigia jis.

E. Milešino teigimu, yra sunku įvertinti, kaip dažnai tai vyksta, tačiau net ir vienas toks atvejis jau yra blogai.

„Mes kiek turime informacijos, tai tikrai į mėnesį porą kartų per visą Lietuvą įvairiausių atvejų būna. Būna ir šantažavimas, ir filmavimai, ir po to dalinimasis socialiniuose tinkluose. Įvairiausių tokių dalykų pilna“, – teigia jis.

Nors tam tikri teisės aktai numato administracines baudas, bet, dažnu atveju, mokytojai pagalbos į institucijas nesikreipia, norėdami išsaugoti savo ramybę.

„Ta visa situacija, mūsų matymu, kiek mes gauname klausimų, tai tik blogėja. Dėl to mes ir pradedame šitą dviejų, galbūt, trijų metų projektą, pasirašydami bendradarbiavimą su darbo inspekcija. Mes užsakysime didelį tyrimą, kad realiai išanalizuoti, kokią tikrai yra situacija šiuo klausimu švietime ir tada kviesime visas, tiek tėvų bendruomenę, tiek vadovus, tiek politikus ir galvosime kaip spręsti šias problemas“, – teigia Lietuvos švietimo ir mokslo profsąjungos vadovas.

Anot jo, tik sprendžiant tokias problemas galima tikėtis, kad daugės jaunų mokytojų.

Kaip bus daromas tyrimas?

„Pagal mūsų planą, atliks tyrimą mokslininkai, pagal savo metodologijas ir tai bus platus tyrimas. Tai turėtų būti ne tik mokytojų apklausa, bet dalyvaus tyrime tiek mokytojai, tiek kiti švietimo įstaigų darbuotojai, vadovai. Tikėtina, kad bus įtraukiamos ir tėvų, vaikų tam tikros apklausos“, – aiškina E. Milešinas.

E. Milešino teigimu, planuojama, kad tyrimas turėtų baigtis iki spalio mėnesio, nes lapkričio pabaigoje planuojama didelė konferencija, kurios metu bus pristatyta reali situacija ir pateikti pasiūlymai, kaip spręsti problemą.

Problemos mastai yra panašūs tiek didžiuosiuose miestuose, tiek regionų mokyklose. Mokytojams pagarbos tikrai trūksta visur. Kodėl turime tokią situaciją?

E. Milešinas teigia, kad daug šioje situacijoje lemia valdžios vaidmuo. Jo teigimu, net ir besikeičiant valdžioms, visuomet būna garsiai kalba apie tai, kad švietimas turi tapti prioritetu, tačiau konkrečių veiksmų ir reformų nesiimama.

„Iš viršūnių, iš politikų mes matome, kad tik deklaruojam, kad švietimas yra prioritetas ir, kad jie kažką sprendžia. Bet, kol kas, tai, kas deklaruojama, realybėje neatitinka“, – teigia jis.

Anot E. Milešino, jau rugsėjo mėnesį skaičiuosime trečius metus, kada buvo deklaruotas ir pasirašytas partijų susitarimas dėl švietimo reformos, tačiau pokyčių neįvyko.

„Pas mus yra tokia politika, kad, kol kas, Lietuva, valdžia nežino, ko mes norime iš švietimo. Niekas iš valdžios nesupranta, kad nuo švietimo prasideda Lietuva“, – teigia jis.