Išskirtiniai lyderiai – lenkai. Šiemet gynybai jie skirs beveik 4,5 procento. Lenkai per porą metų savo išlaidas gynybai padvigubino. 2 procentų ribą stabiliai ir solidžiai viršija esminiai NATO donorai amerikiečiai, taip pat graikai. Virš 2 procentų ribos skiria Lietuva ir visos kitos Rytų Europos šalys, išskyrus Bulgariją, bet daugybė narių ir šiemet skirs 1,5 procento ar dar mažiau. Tarp jų – ir didžiausios Europos ekonomikos.
„Susitarimas buvo traktuojamas daugiau teisiniu požiūriu, kaip gairės, kaip rekomendacija šalims narėms, ne kaip teisiškai įpareigojantis“, – situaciją komentuoja politologas Vytautas Isoda.
Šiemet NATO narės, kartu su kandidate Švedija, gynybai skirs gerokai per trilijoną eurų. Net du trečdalius sumos toliau mokės amerikiečiai – 818 milijardų.
Europos indelį menkina tai, kad 2 procentus BVP viršija ne pačios galingiausios valstybės. Tarp pirmūnių esančios Baltijos šalys, šiemet kartu gynybai skirs 4 milijardus – tai vos trečdalis procento bendrame NATO biudžete. O būtent ekonomiškai stipriausiai Vokietijai, šiemet iki 2 procentų daugiausiai ir truks – 19 milijardų eurų.
Vokietijos tyrėjai pabrėžia, kad įvertinus infliaciją, ekonomikos augimą, Vokietijos, Ispanijos, Turkijos išlaidos, iš esmės, vis dar nesikeičia.
Kol Europai trūksta iki 2 procentų, amerikiečiai skiria virš 2 procentų kartelės – trečdalį trilijono. Tai beveik tiek pat, kiek visų kitų NATO narių išlaidos gynybai.
Prezidentas Donaldas Trumpas priekaištauja europiečiams.
„Jie nori gintis nuo Rusijos, tačiau patys Rusijai moka milijardus. Galiausiai mes liekame kvailelių vietoje ir mokame už viską“, – teigė jis.
Dažnai kartojama, jog kuo stipresnė kiekviena NATO narė, tuo stipresnis aljansas. Daliai šalių delsiant skirti papildomų finansų, sunkiau bus ginkluotis ir šalims, kurios pačios negamina ginklų.
„Kai kurios ginkluotės užsakymai, jeigu mes jau padarytume va šį mėnesį, šiandien, tai ginkluotė ta ateitų po 5–6 metų. Taip jau yra. Taip jau yra su gynybos pramone, praktiškai visose šalyse“, – aiškina krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Apklausos rodo, kad po rusų invazijos padaugėjo pritariančių gynybos stiprinimui NATO šalyse, ypač, Vokietijoje, Danijoje. Dabar visame NATO vidutiniškai 35 procentai gyventojų palaido išlaidų gynybai didinimą. Didžiausia dalis – 39 procentai – nori palikti esamą finansavimą. 12 procentų žmonių – nori jį mažinti.
Atskirose šalyse, pavyzdžiui, Italijoje, net po rusų invazijos mažėja palaikančių kariuomenės stiprinimą. 2 procentus BVP gynybai Italijoje palaiko penktadalis gyventojų, Ispanijoje, Portugalijoje ir Kanadoje – trečdalis.
Kanadoje nutekinti dokumentai parodė, jog net premjeras Justin Trudeau yra pripažinęs, kad Kanada niekada nepasieks dviejų procentų. Nedidelio, bet turtingo Liuksemburgo politikai yra sakę, kad bus gerai pasiekti bent 1 procentą.
Nepaisant to, liepą Vilniuje NATO sieks sutarti dėl ambicingesnio finansavimo.
„Ko tikiuosi, tai, kad Vilniaus susitikime sutarsime dėl įsipareigojimų. 2 procentai turi būti grindys – minimumas“, – teigia NATO generalinis sekretorius Jenas Stoltenbergas.
Vokiečių tyrėjai konstatuoja, kad jei iki šiol šalims nepavyko pasiekti 2 procentų, o ateityje įtikinti visuomenes bus tik sunkiau: reikės vis daugiau išlaidų žaliajai ekonomikai, taip pat socialinei sričiai, nes Vakarų visuomenės sensta.
„Kad ir kas atsidurtų galutiniam Vilniaus susitikimo išvadų tekste, nemanau, kad tai kažkaip stipriai pakeis valstybių elgesį. Tos, kurios nelinkę investuoti į gynybą ir toliau mėgautis Jungtinių Valstijų apsauga, jos, turbūt, ir toliau taip darys“, – LNK žiniose teigia politologas V. Isoda.
Vokiečių tyrėjai paskaičiavo, kas būtų, jeigu visos šalys gynybai skirtų lygiai 2 procentus BVP – šiemet NATO biudžetas sumažėtų ketvirtadaliu. Net jei Europa, Turkija, Kanada pasiektų 2 procentus, tai nekompensuotų amerikiečių išlaidų mažėjimo iki 2 procentų.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
