„Projektas parengtas, atsižvelgiant į praktikoje taikomą dabartinės Seimo valdančiosios daugumos buldozerinį susidorojimą su Seimo opozicija, naudojantis mažareikšmiais pretekstais ir siekiant paslėpti nesulyginamai daugiau kartų reikšmingesnius valdančiosios koalicijos atstovų nusižengimus ir net nusikaltimus, tokius kaip savivaldybės lėšų grobstymą, galimą pedofiliją ir pan“,– dokumento aiškinamajame rašte nurodo P. Gražulis.
Su ironijos doze surašytas Statuto papildymo projektas numato, kad Nuolatinė apkaltos komisija sudaroma „laikantis Seimo valdančiosios daugumos vyravimo principo iš vienuolikos Seimo narių: Seimo daugumai priklausantys Seimo nariai pasiūlo į Nuolatinę apkaltos komisiją 11 kandidatų iš Seimo daugumai priklausančių Seimo narių“, o tokios apkaltos komisijos pirmininku gali būti tik Seimo daugumai priklausantis Seimo narys, pirmininko pavaduotoju – taip pat tik Seimo daugumos atstovas“.
Kaip pastebi opozicinėje Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis P. Gražulis, šiuo metu galiojančiame Statute „valdančiųjų vykdoma nuolatinė apkalta Seimo opozicijos nariams nėra reglamentuota“.
Pats politikas nemano, kad toks Statuto pakeitimo projektas turi šansų Seime. Tačiau Eltai jis tvirtino, kad šį projektą ketina pateikti per opozicinę Seimo darbotvarkę ir valdantieji privalės išklausyti jo minčių.
Šią savaitę Seimas ketina apsispręsti dėl apkaltos P. Gražuliui. Seimo sudaryta specialioji tyrimo komisija nusprendė, kad pakanka duomenų pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Petrui Gražuliui.
Kaip primena ELTA, apkaltos iniciatyvos P. Gražulis sulaukė po to, kai pernai, rugsėjo 15 d. Seimo posėdžio metu, balsuodamas už parlamentarą Liną Jonauską, politikas galimai „savo sąmoningais veiksmais pažeidė Seimo statutą, Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintą sąžiningumo principą bei galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir (ar) sulaužė Seimo nario priesaiką“.
