Penktadienio vakarą Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos prezidiumas pranešė, kad artimiausiu metu inicijuos Seimo pirmalaikių sprendimų paskelbimą, o jei parlamente neatsiras 85 tam pritariantys Seimo nariai, bus svarstomas klausimas dėl Vyriausybės atsistatydinimo.
Kalpokas: jiems reikėjo dramatiško žingsnio
Pasak I. Kalpoko, šiuo žingsniu konservatoriai siekia pakelti statymus politiniame žaidime.
Anot jo, konservatoriai suprato, kad reikalingas drastiškas žingsnis tam, kad būtų nors truputį būtų nukreiptas dėmesys nuo, politologo vertinimu, visiškai tragiškos reakcijos į J. Šiugždinienės istoriją.
Šis žingsnis, jo teigimu, pakeičia patį kontekstą ir kamuolį permeta kitiems: visi kaltino konservatorius, o dabar žiūrėkime, ką į tai pasakys opozicija.
„Viena vertus, sukuriama papildoma dramatiška situacija, kur galima pasakyti, kad mes rimtai reaguojame. Iš pat pradžių truputį nesusivokėme, bet dabar žiūrime labai rimtai ir mes norime visiško politinės sistemos pertvarkymo, tarsi jie turėtų magišką mygtuką“, – kalbėjo politologas.
Jo teigimu, jei Seimas nepritars pirmalaikių rinkimų idėjai, konservatoriai galės sakyti, kad jie norėjo ir stengėsi, bet tie, kurie nebalsavo, nenori nieko keisti.
Jei pirmalaikius rinkimus pavyktų pasiekti, jie galės sakyti, kad nėra įsikibę kėdžių.
Anot I. Kalpoko, konservatoriai suprato, kad su J. Šiugždinienės istorija visa tai nebūtų pasibaigę, nes ši istorija jau užkabino ir Simoną Kairį ir Gintarę Skaistę. Su pastarosios išėjimu grėsmė kiltų ir mokesčių reformai.
„Jie mano, kad toks dramatiškas veiksmas galų gale padės sumobilizuoti paramą jiems“, – sakė jis.
Viskas liks kaip buvę?
VDU docentas sutiko, kad, kad gali būti, jog konservatoriai patyliukais galvoja, kad sukėlus didelę dramą visi iškraus susikaupusias emocijas, visi galų gale pradės galvoti, kad gal vis dėlto ta Vyriausybė nėra tokia bloga alternatyva palyginus su chaosu, kuris gali kilti.
„Tas pasilikimas (J. Šiugždinienės – aut.) nėra neįmanomas. Arba galbūt įvyktų kokios nors kosmetinės pertvarkos Vyriausybėje. Yra toks variantas, kurio iki galo neatmesčiau. Kur tas balansas tarp realaus sakymo: mes viską metame, įsižeidėme, nebenorime mes jūsų daugiau, ir bandymo sukelti politinį šaršalą, kad staiga status quo išlaikymas pasirodo labai alternatyva...“, – svarstė jis.
Realios problemos nespręs
I. Kalpoko teigimu, paprasčiausias kelias valdantiesiems būtų buvęs paaukoti tris ministrus.
„Darbą būtų buvę galima tęsti ir imtis atsakomybės spręsti problemas. Kur čia yra bėda – kad mes užsiimame šiomis dramomis, bet jos atideda realios problemos sprendimą. Jei turėsime pirmalaikius rinkimus, kalbėsime tik apie tai. Bus daug iečių laužoma, kas pateiks įspūdingiausius pasiūlymus, kaip kovoti su galimai neteisėti lėšų naudojimu, bet realūs sprendimai nebus priimti“, – svarstė jis.
Seimo rinkimuose, jei tokie bus surengti anksčiau, I. Kalpoko teigimu, greičiausiai dalyvaus tie patys kandidatai, todėl problemos sprendimu tai netaps.
„Liks tos pačios problemos, tie patys skeletai spintose“, – sakė jis.
Anot politologo, reikia nepamiršti ir geopolitinio, ekonominio konteksto – Lietuva pereina į recesiją, o tuo pačiu metu neturi veikiančios Vyriausybės ir daugumos, nes visi ima veikti rinkiminiu režimu.
Jis siūlė nepamiršti, kad vasarą Vilniuje vyks NATO viršūnių susitikimas. Iš renginio, kuriame turėtume vaidinti svarbų vaidmenį, mes jį padarysime renginiu, kuriame mums atstovaus iš esmės įgaliojimų nebeturintys politikai.
„G. Landsbergio retorika turi įsižeidimo elementą. Įsižaidė ir išmeta žaisliukus iš vežimėlio – ir pasiuskite jūs visi. Tai yra nesolidu ir kartais atrodo, kad turime problemą, kad valdančioji dauguma yra įstumiama įį nepatogią situaciją per karštakošiškumą ir asmenišką reagavimą į iššūkius. Ką rodo pareiškimai apie neįveikiamai aukštus standartus“, – pabrėžė pašnekovas.
Jis ironizavo, kad didžiajai daliai žmonių pateikti išlaidų ataskaitas nėra neįveikiamai aukštas standartas – žmonės sugeba užpildyti mokesčių deklaracijas, atsiskaityti už komandiruotes ir panašiai.
Žalimas: negaliu suvokti
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teisės fakulteto dekanas, buvęs Konstitucinio teismo (KT) pirmininkas prof. dr. Dainius Žalimas Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“ teigė negalintis patikėti konservatorių sprendimu.
„Na, tai, ką aš girdėjau, yra neįtikėtina. Mažiausiai tai yra neatsakingas elgesys, žaidimas su valstybės stabilumu. Bet jei jau taip yra apsisprendžiama, tai, matyt, tam tikroms politinėms jėgoms savi reiškiniai yra svarbiau už valstybės stabilumo klausimus“, – kalbėjo D. Žalimas.
Jis teigė, jog nemato poreikio daryti tokią dramą.
„Kadangi galėtų tam tikri žmonės, kurie yra įklimpę į tam tikrus klausimus, tiesiog atsistatydinti. Ir manau, kad sprendimas būtų labai paprastas. Bet, matyt, kad yra kažkas, kuris laiko tokį poreikį dramatizuoti šią situaciją. Iš principo, teoriškai – tai yra įmanoma.
Bet manau, kad ir toliau rutuliosis šita drama. Nes manau, kad yra visiškai akivaizdu, jog priešlaikinių rinkimų idėjos 85 balsų dauguma Seime greičiausiai nepalaikys“, – tikino VDU Teisės fakulteto dekanas.
D. Žalimas Žinių radijo eteryje penktadienį sakė negalintis suvokti, kaip „atsakinga politinė jėga gali šitaip elgtis“.
Žinių radijo laidos „Aktualusis interviu“ pašnekovas teigė, jog nežino, kada TS–LKD žada spręsti priešlaikinių rinkimų klausimą.
„Bet šiaip rinkimai turi įvykti per 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo. Tai mes įsivaizduokime tokią situaciją – tai visa vasara bus skirta rinkimų kampanijai? (…) Yra ir NATO susitikimas, kiti dalykai. Bet tikrai nebus taip, kad nebus kam Lietuvai jame atstovauti – yra prezidentas, Vyriausybė taip pat negali neveikti. (…)
Bet jeigu galvojant valstybiškai, žinote, manau, kad daugelis dalykų nueitų į antrą planą, kuriuos Lietuva tikrai planavo NATO viršūnių susitikimui darbotvarkei. O visa tai užgožtų rinkimų kampanija... Greičiausiai tai nebus“, – kalbėjo jis.
D. Žalimas penktadienio pavakarę teigė, jog ši situacija jam primena 1999 metais konservatorių premjeras Gediminas Vagnorius šantažavo visą Seimą ir jam teko pasitraukti.
„Ir tada priešlaikinių rinkimų neįvyko – tada tiesiog buvo kitas premjeras“, – priminė D. Žalimas.
VDU Teisės fakulteto dekanas tikino, jog Vyriausybė turi teisę atsistatydinti, tam pakanka vienos premjerės Ingridos Šimonytės sprendimo.
„Tam nereikia kolektyvinio sprendimo, užtenka ministro pirmininko atsistatydinimo. Ir tada prezidentas paveda eiti tas pareigas, tikėtina, tam pačiam premjerui. Ir per 15 dienų turi pateikti naują premjero kandidatūrą. Ta nauja premjero kandidatūra, be abejo, turi būti tokia, kad būtų Seimo daugumos remiama. Nežinau, kas čia ką sumanė. Jeigu Seimo dauguma nuspręstų neteikti jokio kandidato, tai situacija būtų tokia įdomi.
Bet ne veltui čia yra paralelės su G. Vagnoriaus laikais. Tada irgi buvo gąsdinama, kad Seimo dauguma nesiūlys kito kandidato į premjerus, bet galiausiai pasiūlė. Tai tada nugalėjo tam tikras valstybinis požiūris. Tikiuosi, kad sveikas protas paims viršų. Atsistatydinus keliems ministrams, mano požiūriu, situacija turėtų išsispręsti. Nebent čia yra kažkas daugiau“, – Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“ svarstė buvęs KT pirmininkas D. Žalimas.
Jastramskis išskyrė pliusus ir minusus
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas, politologas Mažvydas Jastramskis šią situaciją įvertino feisbuke. Jis išskyrė pliusus, minusus, galimybes ir esminį klausimą.
Politologo nuomone, pliusai yra keli.
„Suorganizavę dar šiais metais, išvengsime kombinacijos su prezidento rinkimais – mažiau įtampų.
Seimas, politinis elitas gaus šviežią visuomenės mandatą.
Prezidentas turės ką veikti.
Pliusas konservatoriams: dabar bus daugiau mandatų, nei po 1,5 metų“, – teigė M. Jastramskis.
M. Jastramskis įžvelgė ir minusus.
„Vyriausybė nebeįgyvendina programos, nutrūksta darbai.
Karas Ukrainoje tęsiasi, geriau išlaikyti valdžios stabilumą kiek ilgiau.
Minusas dešinės burbului: tokios koalicijos jau nebus“, – feisbuke rašė jis.
Valdantieji turės surinkti 85 balsus Seime, kurių dabar neturi rašo VU TSPMI docentas, politologas M. Jastramskis.
„Reikia 85 balsų Seime.
Valdančioji koalicija turi 74, bet nebūtinai visi norės pasileisti (Laisvės partija).
Opozicija gali norėti laimėti, gali nuspręsti palaukti – ir nesusisieti su konservatorių iniciatyva“, – rašė jis.
Įrašo pabaigoje VU TSPMI docentas, politologas M. Jastramskis iškėlė ir esminį klausimą – „o kodėl?“.
