„Racionalus pasiūlymas, klausimas, kaip matyti, aktualus ir jį aptarti būtina. O galimų sprendimų iki susitikimo vertinti nenorėčiau“, – Eltai atsiųstame komentare teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Gentvilas: visą laiką bus reputacinis debesis
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Genvilas Delfi penktadienį prisipažino iš anksto nežinojęs, kad G. Lansbergis pateiks tokį pasiūlymą.
„Netikėta, kad buvo derinta, bet aš asmeniškai galvojau apie tokius galimus scenarijus, tik kad šią savaitę nebuvo su kuo kalbėti, nes iš V. Čmilytė-Nielsen buvo užsienyje, ir Gabrielius Landsbergis. Mano nuomone, Vyriausybės atsistatydinimas yra galimas standartų pademonstravimas ir problemos sprendimas ir problemos „išrišimas“ šiame etape“, – sakė jis.
Tačiau politikas sakė nesantis tikras, ar Seimas nubalsuotų už pirmalaikius rinkimus.
„Todėl gali būti, kad tektų formuoti kitą Vyriausybę ar esamos koalicijos, o gal susiformuotų kokia kita koalicija. Kitaip sakant, ramu čia nebus. Tai be jokių priekaištų Gabrieliui, kad nederinęs kalbėjo – jie dar savo partijoje nekalbėjo – mintis ore sklandė“, – sakė jis.
E. Gentvilas sutiko, kad tai nėra tokio lygio krizė, kad taip reikėtų elgtis prieš NATO viršūnių susitikimą Vilniuje ar kai vyksta karas. Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad Vyriausybė negali susitarti, jog žurnalistai jos narių nebeklausinės apie kanceliarines išmokas.
„Klausinėsite, visą laiką bus reputacinis debesis ar aplink J. Šiugždinienę, ar aplink Vyriausybę, ar valdančiąją koaliciją“, – sakė jis.
Ar nebuvo galima tiesiog pakeisti tris ministrus, kurie minimi šioje istorijoje?
„Dar niekas nenuspręsta. Dar net konservatoriai nesusirinko ir nesvarstė. Gabrielius iškėlė mintį, tai dar nedėkime taškų ant „i“. Bet supraskime, kad jeigu niekas nepasikeičia, ta Vyriausybė bus visada klausinėjama, voliojama ir taip toliau. Gabrielius pasiūlė tokią išeitį, ji – galima“, – pabrėžė parlamentaras.
Armonaitė: mažiau karštų dramų
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė feisbuke rašo, kad dabar reikia daugiau šalto proto ir mažiau karštų dramų.
„Ši Vyriausybė suvaldė Covid 19, migrantų, aukštų energetikos kainų krizes. Atlaikėm įtampas, kurios kilo dėl Europoje vykstančio karo.
Taip, Lietuvos politinė sistema išgyvena pasitikėjimo krizę ir šiandien svarbu susikoncentruoti į sprendimus, kurie tą pasitikėjimą atkurtų“, – teigia ji.
Laisvės partijos deleguoti ministrai, anot A. Armonaitės, nebijo nei pasitikrinti pasitikėjimą Seime, nei persikrauti, o Laisvės partija išlieka atvira visoms alternatyvoms, kurias aptars su savo nariais.
„Mūsų pagrindinis tikslas toliau išlieka partijos programos ir pažadų rinkėjams vykdymas“, – pabrėžia politikė.
Mitalas: kelių ministrų kaita nereiškia griūties
Laisvės partijos atstovas Vytautas Mitalas situaciją pakomentavo feisbuke.
„Atleiskite man, mieli žiūrovai, mokslo ir menų žinovai, bet TEORIŠKAI 1, 2 ar net 3 ministrų kaita niekada nereiškė pirmalaikių rinkimų ar griūties. Griūtis ateina iš bendrų įsipareigojimų vykdymo arba ne. Kitu atveju, čia griaustinis be lietaus“, – sakė jis.
Ažubalis: kviečiu vertinti atsakingai
Konservatorių lyderis G. Landsbergis penktadienio rytą paskelbė, kad dėl kilusio kanceliarinių išmokų įsisavinimo skandalo penktadienį rinksis partijos prezidiumas, kuriame bus sprendžiama ir dėl Vyriausybės pasitraukimo bei išankstinių Seimo rinkimų. Taip pat, pasak jo, artimiausiu metu numatomas ir koalicijos posėdis.
Konservatorius Audronius Ažubalis kolegas paragino elgtis atsakingai.
Jis feisbuke rašo, kad šis Seimas atlaikė Covid-19 pandemiją, nelegalių migrantų antplūdį, rado priemones iš to kylančioms socioekonominėms problemoms spręsti, todėl jis nelabai supranta šią dieną skelbiamos žinios, kad reikia Vyriausybės pasitraukimo ir išankstinių Seimo rinkimų.
„Kai temperatūra aplink kyla, artėja NATO viršūnių susitikimas Vilniuje, karas Ukrainoje tikrai neartėja prie pabaigos, o Baltarusija ir toliau padeda organizuoti nelegalių migrantų antplūdžius tokie pasisakymai ir svarstymai neatrodo rimtai. Šiandien esu tarnybinėje komandiruotėje Liuksemburge, kur vyksta NATO PA Pavasario sesija, todėl, deja, vyksiančiame TS-LKD Prezidiumo narių posėdyje dalyvauti negalėsiu. Kviečiu kolegas susiklosčiusią situaciją vertinti atsakingai ir pirmiausia iš valstybės intereso pusės. Juk mes valstybininkai?“, – feisbuke rašo jis.
Kaip ELTA anksčiau skelbė, prieš savaitę visuomenininkas Andrius Tapinas paskelbė, kad švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, dirbdama Kauno savivaldybėje, galimai piktnaudžiavo tarybos nario veiklai skirtomis lėšomis ir įsisavino beveik 14 tūkst. eurų.
Ministrė savo išlaidų pagrįsti čekiais negalėjo, tačiau paviešino Kauno savivaldybei pateiktas ataskaitas. Tai neišsklaidė abejonių nei opozicijai, nei daliai valdančiosios koalicijos atstovų.
Nors premjerė I. Šimonytė kartojo pasitikinti J. Šiugždiniene, ketvirtadienį ministrė paskelbė Vyriausybės vadovei įteikusi atsistatydinimo pareiškimą.
Kaip numato įstatymas, premjerė dėl sprendimo, ar patenkinti ministro prašymą jį atstatydinti, turėtų apsispręsti per penkias darbo dienas.
Kauno miesto savivaldybės taryboje dirbę ministrai Gintarė Skaistė ir Simonas Kairys pripažįsta taip pat negalintys pagrįsti visų deklaruotų išlaidų čekiais.
Dalis opozicijos dėl kilusio skandalo svarsto poreikį organizuoti nepasitikėjimo procedūrą Vyriausybei.
