„109 dienos kalėjime, dvi dienos miško keliais, 15 laukimo mėnesių. Aš skelbiu bado streiką ir lauksiu čia“, – skelbia A. Yermako plakatas.
Nepasitenkinimą lėtais migracijos pareigūnų darbo tempais reiškiantis baltarusis Delfi pasakojo Lietuvoje atsidūręs pernai kovą ir paprašęs prieglobsčio.
„Buvau ir esu prieš A. Lukašenkos režimą, todėl atsidūriau čia“, – pasakojo jis.
Nors pagal galiojančią tvarką atsakymą dėl prieglobsčio suteikimo institucija turėtų pateikti per pusmetį, jis teigia laukiantis jau daugiau kaip metus.
Maža to, anot baltarusio, Migracijos departamento pareigūnai į laiškus dažnai neatrašo, bendrauja nemandagiai.
Delfi su baltarusiu kalbėjosi ketvirtadienį, tuo metu, kaip pasakojo pašnekovas, su juo niekas nebuvo atėjęs pasikalbėti.
„Ką tik mačiau, kad visi ėjo pietauti, niekas iki šiol nepriėjo“, – teigė jis.
„Gerbiu jūsų tradicijas, įstatymus, bet kažkodėl valstybinė įstaiga nerodo pagarbos – neprašau gerbti mane asmeniškai, bet prašau gerbti savo pačių įstatymus“, – kalbėjo jis.
Su tokiu dokumentu niekas nedarbina
Prieglobsčio prašytojams Migracijos departamentas išduoda Užsieniečio registracijos pažymėjimą – jis kuriam laikui atstoja asmens dokumentus, kurie paimami ir saugomi jo asmens byloje.
Jei per pusmetį ne dėl prieglobsčio prašytojo kaltės departamentas nepriima sprendimo, žmogui leidžiama dirbti.
Tačiau A. Yermakas sako, kad įsidarbinti su Užsieniečio registracijos pažymėjimu, ant kurio esą net nėra asmens kodo, neįmanoma.
„Jokia bendrovė nepriims dirbti be asmens kodo, o ant kortelės, kuri man išduota, nėra jokio kodo. Dirbti aš galiu, bet realybėje niekas nepaims manęs“, – kalbėjo jis.
A. Yermakas patvirtino praeityje tarnavęs Baltarusijos vidaus pajėgose OMON, tačiau pasakoja iš tarnybos savo noru pasitraukęs 2011 metų pabaigoje.
„Dirbau kaip policijoje kad dirbama, kai dirbi visuomenės labui, o ne konkrečiam žmogui, – apie tai, kaip į jas įstojo, pasakojo jis. – Kai supratau, kad Baltarusijos Vidaus reikalų ministerija ir jos padaliniai sukurti tik tam, kad gintų vieno žmogaus, jo šeimos ir artimųjų interesus, man tos darbas netiko, todėl išėjau“.
Baltarusis teigė nuo to laiko užsiėmęs individualia veikla.
Anot jo, 2020 metais pasibaisėjęs OMON pareigūnų smurtu prieš Baltarusijos gyventojus, jis įrašė vaizdo įrašą, kuriame viešai pasmerkė buvusių bendražygių veiksmus, pats dalyvavo taikiuose maršuose.
A. Yermako teigimu, netrukus po to jis buvo apkaltintas padegimu.
2021 vasarą ir Lietuvos žiniasklaida skelbė, kad kažkas bandė padegti Baltarusijos deputato Olego Gaidukevičiaus namą. Į Europos Sąjungos sankcijų sąrašus įtrauktas deputatas aiškino, kad kažkas į jo namus įmetė Molotovo kokteilį.
A. Yermakas teigė, kad buvo sulaikytas jį siejant su šiuo padegimu.
„Keturis mėnesius sėdėjau tardymo izoliatoriuje, paskui mane paleido pasirašius, kad neišvyksiu iki teismo. Aš susirinkau daiktus ir išėjau per mišką“, – apie tai, kaip atsidūrė Lietuvoje pasakojo jis.
Baltarusis teigė prie Migracijos departamento bado streiką surengęs ne tik dėl savo atvejo, bet ir dėl kitų, nes tokių baltarusių, kurie laukia atsakymų mėnesių mėnesiais, yra ir daugiau.
„Draugo situacija dar blogesnė – jo atvejis neišnagrinėtas jau 18 mėnesių, – teigė jis. – Žmonės nori gyventi, kurti šeimas, stengtis, kad A. Lukašenkos režimas greičiau žlugtų – kiekvienas savaip, kas labdara užsiima, kas politine veikla. Nuo to juk ir Lietuvai geriau, nes turėti tokį kaimyną nėra labai paranku, juk geriau kai už sienos demokratinė šalis, o ne tokia – neaišku kas“.
Pasak jo, sunku tiek laiko nežinoti, kokia ateitis tavęs laukia.
Byla yra sudėtinga
Migracijos departamento direktorė E. Gudzinskaitė Delfi pateiktame atsakyme teigė, kad departamentas detaliai nekomentuoja konkrečių prieglobsčio prašytojų bylų detalių.
„Išties, kai kurių prieglobsčio prašymų nagrinėjimas trunka ilgiau, dėl įvairių objektyvių priežasčių. Šiuo konkrečiu atveju, neatskleidžiant detalių, galime pasakyti, kad prieglobsčio prašytojo byla yra sudėtinga, joje reikia atlikti papildomus tyrimus“, – teigia ji.
Nors Delfi A. Yermakas tuo nesiskundė, departamento vadovė atkreipė dėmesį, jog Migracijos departamentą pasiekę kaltinimai, jog „asmuo neturi judėjimo laisvės“, neatitinka tikrovės.
Ji pridėjo, kad prieglobsčio prašytojai turi teisę laisvai judėti visoje Lietuvos teritorijoje, gali apsigyventi ten, kur pageidauja, arba yra apgyvendinami valstybės lėšomis.
„Be to, toks asmuo turi teisę dirbti, jei jo prašymas nebuvo išnagrinėtas per 6 mėnesius“, – teigiama atsakyme.
