„Tremties operaciją pavadinimu „Vesna“ vykdė ne tik 30 tūkst. vidaus reikalų ir MGB* darbuotojų, bet ir 11 tūkst. 500 vietos komunistų ir sovietinių aktyvistų. Vien per dvi dienas, 1948 m. gegužės 22 – 23 dienomis, per prievartą buvo ištremti 40 tūkst. du Lietuvos gyventojai – 11 tūkst. 365 šeimos, iš jų beveik 12 tūkst. vaikų, apie 5 tūkst. asmenų, vyresnių nei 60 metų, nemažai tremiamų žmonių žuvo per trėmimo akcijas (buvo nušauti bėgantys), daug kūdikių ir mažamečių vaikų, senyvo amžiaus žmonių mirė nuo ligų į tremties vietas vežami gyvuliniais vagonais antisanitarinėmis sąlygomis, ar dėl maisto trūkumo“, – pristatydamas projektą sakė Seimo narys Audronius Ažubalis.
Rezoliucijoje rašoma, kad Lietuvos komunistų partija buvo atsakinga už iš anksto suplanuotą ir 1940–1963 metais jos nurodymais, sąmoningai okupacinių–represinių struktūrų vykdomą, prilygstantį genocidui Lietuvos gyventojų naikinimą, jų turto konfiskavimą ir pasisavinimą, kankinimus, deportacijas ir plataus masto savo veiksmus pateisinančias propagandines kampanijas, kurios buvo nukreiptos prieš šiuos asmenis.
Priimtu dokumentu Seimas pripažįsta, kad Lietuvos komunistų partijos iniciatyva buvo priimti okupacinės administracijos ištremtų Lietuvos gyventojų teises ribojantys papildomi nutarimai, pagal kuriuos, daugiau nei 50 tūkstančių tremtinių nebuvo leista grįžti į Lietuvą, o tiems kuriems buvo leista, jie ir jų vaikai ilgą laiką okupacinės valdžios buvo diskriminuojami – neregistruojami, nepriimami į darbą, neleidžiama mokytis aukštosiose mokyklose, apsigyventi tėviškėje, pažymima pranešime.
Už Seimo rezoliuciją „Dėl sovietų okupacinės valdžios ir Lietuvos komunistų partijos organizuotų bei vykdytų Lietuvos gyventojų trėmimų“ balsavo 97, prieš buvo vienas, susilaikė trys Seimo nariai.
