Viešumoje keliami klausimai ir dėl to, kiek skaidriai kanceliarines lėšas leido dabartiniai ministrai, kurie kadaise ėjo tarybos narių pareigas. Politologų vertinimu, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, tikinanti, jog sąžiningai leido kanceliarines lėšas ir laikėsi galiojusio reglamento, tačiau negali detaliai pagrįsti išleistų lėšų, jau turėjo trauktis.
Paklausta, ar prie jos J. Šiugždinienė dar eitų pareigas, D. Grybauskaitė atsakė, kad prie jos tokia situacija nebūtų susiklosčiusi.
„Čia retorinis klausimas, labai sąlyginis. Prie manęs taip vadinamoje situacijoje tokių situacijų nebūtų buvę“, – teigė ji.
Problema, susijusi su tuo, kaip politikai savivaldoje leido kanceliarines lėšas, D. Grybauskaitės matymu, yra sisteminė, ją esą taip ir reikia spręsti.
Dabartinė situacija iš tiesų atrodo labai blogai būtent per demokratinės politinės sistemos degradaciją. Taip aš vertinu tai, kas dabar vyksta, ir tai labai blogai, tokiu laikotarpiu pasitikėjimas valstybe, valstybės politikais, išties menksta ir todėl šią problemą reikia spręsti sistemiškai ir labai greitai. Tai visų politinių partijų atsakomybė“, – komentavo prezidentė.
Ar ministrai, kurie negali iki galo pagrįsti, kaip leido kanceliarines lėšas būdami tarybos nariais, turi trauktis?
D. Grybauskaitė teigė, kad tai – pirmiausia paties ministro sprendimas, ar jam laikas prisiimti moralinę atsakomybę.
„Yra juridinė situacija ir yra politinės etikos ar moralės situacija. Ta politinės moralės situacija pirmiausia prasideda nuo asmens, tai yra nuo pačio ministro apsisprendimo.
Juridiškai, matomai, didelių pažeidimų gal ir nėra, bet čia, aišku, kiekvienu atveju bus skirtingai, bet moralinė atsakomybė, be jokios abejonės, kuo aukščiau politikas yra, tuo moralinė atsakomybė yra didesnė – ne tik partinė, ne tik politinė, bet asmeninė“, – dėstė D. Grybauskaitė.
Pasitiki ministrės žodžiais
Ketvirtadienį žurnalistų Seime kalbinta premjerė Ingrida Šimonytė kartojo, kad švietimo, mokslo ir sporto ministre J. Šiugždiniene pasitikit ir neprašys, kad savo išleistas lėšas jį pagrįstų su banko išrašais.
„O kodėl aš turėčiau prašyti šitų išrašų, jeigu aš pasitikiu tuo, ką ministrė pasakė?“ – klausė premjerė.
Premjerė teigė, kad jai klausimų nekelia ir Kauno miesto savivaldybės taryboje dirbusių ministrų Gintarės Skaistės ir Simono Kairio paviešintos išlaidų ataskaitos. Ministrė pirmininkė iškėlė klausimą, ar panašus reiklumas bus taikomas ir visiems Seimo nariams, nagrinėjant anksčiau nei prieš dešimtmetį buvusių kadencijų išrašus.
Abejonės, ar švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė skaidriai naudojosi savivaldybės tarybos nario veiklai skirtomis lėšomis, kilo po to, kai praėjusios savaitės ketvirtadienį visuomenininkas Andrius Tapinas paskelbė, kad politikė, prieš pradėdama darbą ministerijoje, galimai neskaidriai įsisavino beveik 14 tūkst. eurų, rašo ELTA.
Ministrė savo išlaidų pagrįsti čekiais negalėjo, tačiau paviešino Kauno savivaldybei pateiktas ataskaitas.
Tuo metu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos vadovybė tvirtino, kad pasitikėjimas J. Šiugždiniene nėra susvyravęs. Pasak konservatorių Prezidiumo, ministrė, eidama Kauno miesto savivaldybės tarybos narės pareigas, už kanceliarines lėšas atsiskaitinėjo savivaldybėje nustatyta tvarka. Todėl, TS-LKD vertinimu, ji nepadarė jokių nusižengimų.
Kaip pranešė portalas lrt.lt, Kauno miesto savivaldybės taryboje dirbę ministrai Gintarė Skaistė ir Simonas Kairys taip pat negali pagrįsti visų deklaruotų išlaidų čekiais.
„Konservatorių deleguotos finansų ministrės G. Skaistės, kuri Kauno miesto tarybos nare buvo iki 2016-ųjų, ataskaitos išsiskiria išlaidomis paštui. 2015 metais per tris mėnesius ji rašo paštui išleidusi 260 eurų, kitą ketvirtį – 200, dar kitą – 216 eurų. Transportui 2015-ųjų pradžioje, per tris mėnesius Gintarė Skaistė išleido 1125 eurus. Nuo vasaros nurodoma, pavyzdžiui, 500, 700 ar 730 eurų už ketvirtį ir kitos apvalios sumos“, – rašoma portale lrt.lt.
