Siūlomais teisės aktų projektais siekiama padidinti socialinį teisingumą ir pagerinti pažeidžiamų visuomenės grupių – pensinio amžiaus asmenų, vaikų, šeimų su vaikais – galimybes naudotis viešuoju transportu ir didinti jų judumą.
Įstatymo projektu siūloma suteikti teisę įsigyti važiavimo viešuoju keleiviniu transportu bilietą su 50 proc. nuolaida visiems sulaukusiems pensinio amžiaus asmenims iki 80 m., o ne nuo 70–ies, kaip yra dabar. Nuo 80 m. liktų ta pati galiojanti 80 proc. nuolaida, pažymima pranešime.
Taip pat prezidentas siūlo tobulinti lengvatų vaikams sistemą. Šiuo metu Transporto lengvatų įstatyme kiekvienam suaugusiajam suteikiama teisė nemokamai vežtis viešuoju transportu 2 vaikus iki 7 metų, jeigu jie neužima papildomos vietos. Visiems vyresniems vaikams teisė į nuolaidas važiuoti viešuoju keleiviniu transportu suteikiama, jei jie yra mokiniai arba vyksta į ugdymo įstaigas ar iš jų. Tokia sistema nėra tolygi ir nepakankamai socialiai teisinga vaikų, kaip labiausiai socialiai ir ekonomiškai pažeidžiamos visuomenės grupės, atžvilgiu. Susidaro situacija, kad vaikai naudotis viešuoju transportu turi prastesnes sąlygas nei studentai.
Todėl prezidentas siūlo suteikti visiems vaikams iki 7 m. teisę į važiavimo viešuoju keleiviniu transportu bilietą su 100 proc. nuolaida, oriai ir saugiai užimant vietą transporto priemonėje, o visiems vaikams nuo 8 m. – teisę įsigyti važiavimo vietinio miesto (priemiesčio) susisiekimo maršrutais bilietą su 80 proc. nuolaida ir su 50 proc. nuolaida visu kitu viešuoju keleiviniu transportu.
Be to, įstatymu norima didinti keliavimo viešuoju transportu patrauklumą šeimoms, todėl siūloma suteikti teisę įsigyti vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo viešuoju keleiviniu transportu bilietą su 50 proc. nuolaida tėvams arba globėjams (rūpintojams), važiuojantiems kartu su vaikais savaitgalių ir švenčių dienomis, pabrėžia Prezidentūra.
Taip pat siūloma suteikti 80 proc. nuolaidą bilietui važiavimo viešuoju keleiviniu transportu nepriklausomai nuo amžiaus visiems pasipriešinimo 1940–1990 m. okupacijoms dalyviams – kariams savanoriams ir laisvės kovų dalyviams, nuo 1939–1990 m. okupacijų nukentėjusiems asmenims – politiniams kaliniams ir tremtiniams, buvusiems getų, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų kaliniams, Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos.
