LVŽS atskirai pasirašė parlamentinių partijų susitarimą dėl gynybos politikos

Pernai liepą atsisakiusi paremti parlamentinių partijų susitarimą dėl gynybos politikos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) pakeitė savo poziciją – ketvirtadienį partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis padėjo parašą po dokumentu. Politikas teigia, kad tokį sprendimą „valstiečiai“ priėmė dėl artėjančio NATO viršūnių susitikimo – pasak jo, svarbu parodyti vieningą Lietuvos politinių jėgų poziciją.

„Artėja NATO viršūnių susitikimas Vilniuje ir mes norime parodyti, kad yra pilnas sutarimas Lietuvoje yra“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė R. Karbauskis.

Visgi, parašą politikas padėjo atskirame lape nuo visų kitų politinių jėgų lyderių. Tokį sprendimą buvęs Seimo narys grindė, anot jo, ydinga valdančiosios daugumo vidaus politika.

„Tik tiek, kad mes nepasirašėme dėl to, kad partijos, kurios dedasi esančios labai atsakingos ir rūpinasi šalies saugumu, jos vidaus politikoje daro žingsnius, kurie tą saugumą mažina – turiu omenyje narkotikus ir visa kita, kas bandoma Seime padaryti. Dėl to mūsų sprendimas buvo pasirašinėti atskirai“, – aiškino politikas.

Pasirašytą dokumentą iš R. Karbauskio priėmė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Jis nurodė, kad jo vadovaujamame komitete dirbantys „valstiečiai“ reiškė paramą daugeliui svarbių gynybos politikos klausimų. Visgi, oficiali partijos lyderio parama, pasak jo, yra geras ženklas.

„Komitete jaučiame didelį palaikymą iš šios partijos frakcijos narių, tikrai sutariame dažnai visais strateginiais klausimais. Tad net ir nebūnant parašo, mes jautėme paramą strateginiais klausimais. Tas yra svarbu, bet gerai, kad parašas atsirado“, – teigė L. Kasčiūnas.

ELTA primena, kad parlamentinių partijų vadovai, išskyrus „valstiečius“, praėjusių metų vasarą pasirašė susitarimą dėl gynybos politikos. Šiuo dokumentu sutarta siekti išlaikyti ne mažesnį nei 2,5 proc. BVP dydžio finansavimą krašto gynybai tai pat didinti šauktinių skaičių.

Susitarimo projekte nubrėžtos trys nacionalinį saugumą užtikrinančios kryptys: Lietuvos kariuomenės bei tarptautinių saugumo ir gynybos garantijų stiprinimas, valstybės pasirengimas ginkluotai gynybai ir atsakas į hibridines atakas.

Parašus po dokumentu, galiosiančiu iki 2030 m., jau anksčiau padėjo konservatorių, Liberalų sąjūdžio, Laisvės partijos, socialdemokratų, partijos „Vardan Lietuvos“, Darbo partijos, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos bei Lietuvos regionų partijos lyderiai.