A. Duginas pasaulyje žinomas kaip „rusų pasaulio“ ideologas, jau daugiau kaip du dešimtmečius pasisakantis už Eurazijos sąjungos, kuriai priklausytų buvusios sovietų Sąjungos šalys, sukūrimą.
Jis laikomas žmogumi, kurio idėjos padarė didelę įtaką Vladimiro Putino mąstymui, yra dažnai kartojamos Rusijos prezidento kalbose, tačiau akcentuojama, kad jokių oficialių ryšių su Kremliumi A. Duginas nepalaiko.
Piktinosi tuo, kas apie jį rašoma
„Įtakos mūsų prezidentui ir mūsų politikai aš tiesiogine prasme neturiu jokios. Meskime šią temą, niekam nieko įkišti į galvą aš negaliu. Plėtoju savo idėjas, kartais jos sutampa su istorijos logika, kartais istorijos logika nusigręžia nuo tų idėjų, o vėliau sugrįžta“, – valandos trukmės pokalbyje su antradienį galutinai likviduoto prokremliško „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ atstovu K. Juraičiu aiškino A. Duginas.
Rusiško fašizmo ideologas pokalbio metu piktinosi, kad apie jį rašomi baisūs dalykai, – neva jis nori nuo žemės paviršiaus nušluoti Baltijos šalis, kad nekenčia lenkų.
„O iš tiesų kultūra man labai įdomi. Baltofobo, lenkofobo vaizdinys, kurį man bando pripaišyti [Vakarų – aut.] politikos elitas, visiškai neatitinka realybės. Niekada nieko panašaus nesakiau, be susidomėjimo nieko daugiau nėra“, – aiškino jis.
A. Duginas daug kalbėjo apie istoriją, pareiškė, kad pasaulį valdo satanistinė globalistų sekta, klausė, ar lietuviai yra tikri, kad gili integracija į Vakarus leis išsaugoti identitetą.
„Juk šioje civilizacijoje net lytis gali būti panaikinta, nekalbant jau apie etnines ypatybes. Negi manote, kad jums – latviams, lietuviams, kaip ir ukrainiečiams, Vakarai padarys išimtį ir baltišką identitetą, tradicines vertybes būtent dėl to, kad jos iš esmės nukreiptos prieš rusus, leis išsaugoti ilgam? Aišku, kad ne, tai taip pat bus naikinama“, – aiškino jis.
A. Duginas pareiškė, kad būtų gerai, jog į dialogą su rusų tradicionalistais leistųsi ne tik Sovietų Sąjungos šalininkai, kurie tai daro iš inercijos, bet ir „gilios baltiškos dvasios nešėjai“.
„Norėtųsi palinkėti lietuvių elitui nebijoti. Lietuviai – didi tauta, tai išvis aukščiausia kultūra, jūs – lietuviškos imperijos įkūrėjai, viskas galėjo baigtis kitaip jūsų istorijoje. Jūsų lietuviškame identitete saugoma didžiulė jėga, yra didybė, ir ši didybė turi vėl leisti apie save sužinoti. Bet tik ne vergiškai tarnaujant velniui. Man tai atrodo visiškai nelietuviška“, – aiškino jis.
Stankovičius: jis jiems buvo pakištas
Komentuodamas tai, kad visame pasaulyje žinomas A. Duginas tapo prieinamas dabar jau likviduoto „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ atstovui K. Juraičiui, saugumo politikos ekspertas I. Stankovičius Delfi atkreipė dėmesį, kad K. Juraitis „nėra šiaip sau pakrūmėje išdygęs grybas“.
„Tai reiškia, kad jis turi kontaktus, jis priderina savo pasisakymus prie situacijos“, – pabrėžė ekspertas.
I. Stankovičius taip pat teigė, kad labai gali būti, jog K. Juraitis ir bendražygiai gauna vadinamuosius „metodinius nurodymus“.
„Ką esu matęs jų „YouTube“ kanale, kitur, neatmetu, kad jie tokius gauna. Ir jei gauna, tas A. Duginas jiems buvo pakištas, o ne jis pats susirado. Aš nežinau, spekuliuoju, bet yra labai didelė tikimybė. Yra tikimybė, kad ten kontaktai yra, kad yra sinchronizuojama. Kad jis iš tų „žalių žmogeliukų“, tik ne su automatu, o su liežuviu, ir kad jis gauna atlygį“, – apie K. Juraitį svarstė ekspertas.
Komentuodamas neįprastai nuosaikius A. Dugino pasisakymus, I. Stankovičius sakė, kad besispjaudantis ir besikeikiantis jis savo tikslo nepasiektų: „Turi glostyti, girti. Principas yra toks: abejojančius padaryk sau prielankius, o priešus padaryk abejojančiuss. Visiškai atitinka elgesys“.
Anot saugumo politikos eksperto, Lietuvoje Kremliui prijaučiančių žmonių yra labai nedaug.
Pašnekovas taip pat pareiškė manantis, kad A. Dugino įtaka yra tik tariama, o jis giliu mąstytoju gali pasirodyti nebent pakankamai neišprususiems žmonėms, kuriems gali padaryti įspūdį dar negirdėti terminai.
Mažos, piktos ir su maniakinėmis pretenzijomis
Vienoje savo garsiausių knygų „Geopolitikos pagrindai“, išleistoje 1997 metais, A. Duginas Baltijos šalis apibūdino kaip Vakarų sukurtą „sanitarinį kordoną“, kuris yra sudarytas iš „mažų, piktų, istoriškai neatsakingų tautų ir valstybių, su maniakinėmis pretenzijomis ir servilistine priklausomybe nuo Vakarų“.
Jis rašė, kad Baltijos šalys neįstengia tapti lygiaverčiu Europos komponentu, bet iš visų jėgų stengiasi atstumti Maskvą ir Euraziją. O Eurazijos uždavinys – kad šitas kordonas nustotų egzistavęs.
Kad tai įvyktų, pasak filosofo, būtina sąlyga – išėjimas iš NATO ir demilitarizuotos zonos teisės Baltijos valstybėmis sukūrimas. Tuomet strateginė Baltijos šalių kontrolė pereitų Maskvai ir euraziniam gynybiniam kompleksui.
Didžiausiu trukdžiu kurti eurazinę, antiamerikietišką Europą regione A. Duginas vadino Lenkiją ir Lietuvą.
Ypač – Lietuvą, nes ji yra „šiauriausio katalikiškojo pasaulio fragmentas, turi ilgą pakrantės liniją prie Baltijos ir atskiria rusišką erdvę nuo šiaurinės Centrinės Europos dalies“.
Tikrąja įtaka Kremliui abejojama
Pasaulio dėmesys į A. Duginą susitelkė pernai rugpjūtį, kai prie Maskvos buvo susprogdintas jo automobilis, kurį vairavo filosofo dukra Darja Dugina. Mergina žuvo iškart.
„The Guardian“ tuo metu rašė, kad dėl to, kokią iš tiesų galią V. Putinui turi A. Duginas, diskutuojama jau seniai. Esą kai kurie Rusijos ekspertai vadina jį „V. Putino dvasiniu vadovu“, kiti sako, kad tai yra nereikšminga figūra, kuri pati stengiasi atrodyti artima Kremliui dėl asmeninės naudos.
Leidinio teigimu, A. Duginas iš Vakarų žiniasklaidos už interviu prašydavo 500 JAV dolerių.
Rusijos opozicionierius Leonidas Volkovas tuomet A. Duginą pavadino karikatūriniu pseudointelektualu, kuris tikrai nepriklauso sprendimo priėmėjų būreliui.
Karališkojo jungtinių paslaugų instituto darbuotojas Samuelis Ramani tuomet teigė, kad tikėtina A. Dugino įtaka Kremliaus politikai yra „gerokai perdėta“.
„Nepritariu teiginiams, kad jis buvo „Putino Rasputinas“ ar „Putino smegenys“, kaip jį vadina Vakarų žiniasklaida, – naujienų portalui „Al Jazeera“ prisipažino S. Ramani. – Tiesą sakant, Rusijoje jis niekada neturėjo oficialaus titulo... Nemanau, kad tai išpuolis prieš svarbų sprendimų priėmėją užsienio politikos srityje. Abi pusės tai neigia, bet nemanau, kad ataka buvo surengta siekiant sužlugdyti ar suardyti Rusijos politiką.“
