„1990–1991 m. švedai tikrąja ta žodžio prasme stovėjo už mūsų laisvę 79 pirmadienius! Šiandien jie ir mes stovim už Ukrainą. Vakar buvo 64–as pirmadienis kare. Nežinia, kiek dar jų bus. Kiekvienas – jau per daug. Viliuosi, neprireiks daugiau nei 79... Svarbu, kad taika nebūtų dalinė. Mes visi turime paremti tokią taiką, kokią ją mato jau devynerius metus talžoma Ukraina“, – sakė ji.
Politikė pabrėžė, kad itin svarbu nekartoti praeities klaidų. „Turime išlaikyti savo strateginę kantrybę ir visomis priemonėmis remti Ukrainą. Negalime kartoti klaidų ir būti naivūs, kokie buvome 2008 metais dėl Sakartvelo ir 2014 metais dėl Ukrainos. Turime – tiesiog privalome užkirsti kelią šiame žemyne plėtotis skausmui ir liūdesiui“, – kalbėjo ji.
„Mano šalyje kiekviena karta patyrė nuolatinę Rusijos agresiją. Jie vykdė brutalius nusikaltimus prieš žmoniją, į Sibirą buvo deportuojami vaikai. Ir tai vyko ne tik Baltijos šalyse, bet ir Lenkijoje, Čekijoje, Vengrijoje. Dabar jie tai daro Ukrainoje. Remkime kariuomenę, raskime teisėtų būdų panaudoti įšaldytą Rusijos turtą, į sankcijas įtraukime „Rosatom“, Įraną. Būtinas Specialusis baudžiamasis tribunolas, siekiant baudžiamosios atsakomybės už Rusijos agresijos nusikaltimus“, – pažymėjo politikė.
Plenariniame posėdyje pasisakė ir Lietuvoje išrinktas Europos Parlamento narys Andrius Kubilius. Jis atkreipė dėmesį, kad, kalbėdami apie Ukrainą, turime galvoti apie ilgalaikę perspektyvą, ne tik apie karinę pergalę.
„Karinę pergalę, esu visiškai tikras, Ukraina greitai pasieks. Turime kalbėti apie tvarią taiką Europos kontinente, kuriai Ukrainos pergalė yra svarbiausia. Vienintelis kelias tvariai taikai Europos žemyne – grąžinti demokratiją į Rusiją ir Baltarusiją. Ukraina turi nugalėti Rusiją, kad sugriūtų imperialistinė svajonė. Ukraina nusipelno kvietimo prisijungti prie NATO liepą vyksiančiame NATO viršūnių susitikime Vilniuje“, – pabrėžė Europos Parlamento narys A. Kubilius.
Pasidalinta žaliosios pertvarkos įgyvendinimo Lietuvoje duomenimis
Plenariniame posėdyje pasisakęs Lietuvos delegacijos atstovas A. Veryga kalbėjo apie žaliąją pertvarką. Seimo narys pabrėžė, kad Lietuvos parlamentas, patvirtinęs Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę, jau nustatė nacionalinį poveikio klimatui neutralumo iki 2050 m. tikslą, rašoma pranešime.
„Mums pavyko išmetamą šiltnamio dujų kiekį sumažinti 58 proc., kurį siekiame iki 2030 m. sumažinti 70 proc.“, – sakė parlamentaras
A. Veryga nurodė, kad šiuo metu daugiau kaip ketvirtadalis Lietuvos sunaudojamos energijos yra atsinaujinančiųjų išteklių energija. „Iki 2030 m. šią dalį padidinsime iki 55 proc., o iki 2050 m. – iki 80 proc. Didiname energijos vartojimo efektyvumą įgyvendindami ilgalaikę daugiabučių namų ir viešųjų pastatų modernizavimo programą“, – kalbėjo Lietuvos atstovas.
Jis akcentavo, kad beprecedentė energetikos krizė, kurią sukėlė Rusijos karas prieš Ukrainą, sukuria papildomą motyvaciją pereiti prie žaliosios ekonomikos. Lietuva yra įsipareigojusi bendrai siekti iki 2050 m. sukurti neutralaus anglies dioksido poveikio ekonomiką, todėl palankiai vertina siekį, įtvirtintą peržiūrėtoje Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje, ES atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį padidinti iki 45 proc. iki 2030 m.
III ir IV LXIX COSAC plenarinio posėdžio sesijose diskutuota apie perėjimą prie žaliosios ekonomikos ir apie tai, kaip pasiekti žaliojo perėjimo tikslų bei Ukrainą.
