Už išvadą per pateikimą balsavo 63 parlamentarai, prieš buvo 29, 17 Seimo narių balsuodami susilaikė. Kaip balsavo kiekvienas, galite patikrinti čia.
Dėl išvados Seimas balsuos dar du kartus. Jei jai bus galutinai pritarta, apkaltos procesas toliau bus perduotas nagrinėti Konstituciniam Teismui (KT), kuris aiškinsis, ar P. Gražulio veiksmai prieštarauja Konstitucijai.
KT pripažinus P. Gražulį kaltu, jis netektų Seimo nario mandato ir teisės dalyvauti rinkimuose 10 metų.
Tiesa, P. Gražulis anksčiau tikino pats svarstantis pasitraukti iš Seimo dar iki KT priimant sprendimą. Tokiu atveju, apkaltos procesas jam nutrūktų, o Seime turėtų būti rengiami pirmalaikiai rinkimai.
Sudrausmino Skardžių
Seimui diskutuojant dėl P. Gražulio balsavimo, Mišrios Seimo narių grupės narys Artūras Skardžius aiškino, kad kolega Seime yra „mušamas“ be reikalo ir esą visai nesvarbu, ar jis balsavo, ar nebalsavo, ar suklydo, ar ne.
„Ir kas gi geriau už jus gali atlikti šį nešvarų darbą, kaip už patyrusį psichiatrą, psichoterapeutą“, – pažymėjo A. Skardžius.
Juk, pasak Seimo nario, įprasta, kad opozicionieriai balsuoja prieš valdančiųjų darbotvarkės tvirtinimą. Parlamentas, A. Skardžiaus nuomone, nagrinėdamas P. Gražulio balsavimo klausimą švaisto ekspertų laiką, mokesčių mokėtojų pinigus.
„Kitaip, kaip smegenų plovimo, aš tikrai negaliu įvardinti. Tokio cirko, turbūt, per pastaruosius dešimtmečius nėra buvę“, – vertino A. Skardžius.
Atsakydamas į tai, apkaltos komisijos pirmininkas Linas Slušnys teigė, kad parlamentaras turi balsuoti asmeniškai ir visai nesvarbu, dėl kokio klausimo, nes jie visi esą yra vienodai svarbūs.
Be to, jis patikslino, kad yra ne psichoterapeutas, o vaikų ir paauglių psichiatras.
A. Skardžių dėl jo žodžių sudrausmino ir posėdžiui pirmininkaujantis Paulius Saudargas.
„Kodėl jūs specialiosios parlamentinės tyrimo komisijos darbą vadinate nešvariu darbu ir kodėl jūs manote, kad būtent nešvariam darbui atlikti tinkama psichiatro profesija. Jūs diskredituojate ir psichiatrus, ir specialiosios tyrimo komisijos darbą“, – teigė P. Saudargas.
Slušnys: iš šventos dvasios tokie dalykai neatsiranda
„Gerbiamas pirmininke, palikim šitą klausimą, aš pripratęs prie tokių dalykų, žinokit, prie šiukšlių pylimo. Čia smulkmena“, – sureagavo L. Slušnys.
Vėliau A. Skardžius jo atsiprašė.
Pats P. Gražulis aiškino, jog teismo ekspertai nenustatė, kokius veiksmus jis atliko prie L. Jonausko balsavimo vietos.
„Kokias dvasias kvietėsi apkaltos komisija, kad nustatė, jog balsavau?“ – teiravosi P. Gražulis ir pabrėžė, kad patikslinti jo veiksmų negalėjo ir tie patys teisės ekspertai.
„Taip, iš tiesų už šitos lentelės (parodė pirštu – Delfi) stiklinės matyti jūsų veiksmo kameros negali. Tačiau šitoje švieslentėje, kaip jūs sakėte, turbūt, šventa dvasia įjungė žalią balsavimo už lemputę, nes ji buvo už. Ir ekspertai pasako labai aiškiai: Linas Jonauskas tuo metu, tame 30 sek. intervale neatliko jokio balsavimo veiksmo. O jūs tuo metu nuvedėte ranką. Suvedus dvi sistemas – balsavimo ir elektroninę, kuri sureaguoja ir uždega lemputę, – labai akivaizdu, iš oro ir šventos dvasios tai neatsiranda“, – dėstė L. Slušnys.
Be to, jis pažymėjo, kad tuo balsavimo metu jokių sistemos sutrikimų nenustatyta.
Palionio klausimas
Specialioji tyrimo komisija dėl apkaltos P. Gražuliui anksčiau pranešė priėmusi sprendimą kreiptis į prokuratūrą dėl galimai Seimo nario Andriaus Paliono duotų melagingų parodymų, aiškinantis P. Gražulio balsavimo už kitą Seimo narį aplinkybes.
A. Palionis komisijai tikino, kad P. Gražulis už L. Jonauską tikrai nebalsavo. Savo ruožtu komisija, peržiūrėjusi vaizdo įrašą, nustatė, kad A. Palionis P. Gražulio galimo balsavimo metu buvo nusisukęs į kitą pusę.
Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė aiškino, kad pirmiausia reikia išsiaiškinti situaciją dėl A. Paliono ir tik tuomet spręsti dėl P. Gražulio likimo.
„Pabandykime pamodeliuoti tokią situaciją, kuomet dėl A. Palionio nepradedamas ikiteisminis tyrimas arba, tarkime, teismai, vėliau jau įsigaliojus jų nutarimui, pasako, jog melavimo fakto nenustatė. Kaip tada yra su P. Gražulio apkalta? Nes išties A. Palionio liudijimas yra vienas iš esminių, raktinių šios bylos elementų“, – dėstė A. Širinskienė.
Šimonytė: pagrindas kreiptis į KT yra
Antradienį Seime žurnalistų kalbinta premjerė Ingrida Šimonytė teigė mananti, kad yra pagrindo kreiptis į KT dėl apkaltos proceso parlamentarui P. Gražuliui pradėjimo.
Pasak ministrės pirmininkės, ankstesnė Seimo praktika rodo, kad paprastai, parlamentarui pabalsavus už kitą Seimo narį, apkalta būdavo pradedama.
„Yra buvę precedentų jau Seime, kai vienas Seimo narys balsavo už kitą Seimo narį. Tuomet apkalta buvo pradėta abiem atvejais. Vienu atveju ji baigėsi apkalta ir Seimo nario atstatydinimu, kitu atveju ne, bet Seimas vis dėlto tą procesą buvo pradėjęs. Tai, man atrodo, geriausias dalykas čia yra laikytis to paties precedento – tuomet kreiptis į Konstitucinį Teismą“, – dėstė I. Šimonytė, kurią cituoja naujienų agentūra ELTA.
Bet kokiu atveju Seimas galutinį sprendimą priimtų tik tada, kai KT, įvertinęs visas aplinkybės, pateiktų savo verdiktą, pažymėjo ministrė pirmininkė.
„Tai čia mes esame tame etape, kai tiesiog svarstome klausimą, ar Seimas kreipsis į Konstitucinį Teismą. Kreiptis, manau, yra pagrindo“, – teigė I. Šimonytė.
Sako, kad neatsimena, balsavo nebent netyčia
Įtarimų, kad P. Gražulis balsavo už kitą Seimo narį L. Jonauską kilo 2022 metų rugsėjo 15 dieną sprendžiant klausimą dėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto išbraukimo iš darbotvarkės. Už tokį sąmoningą balsavimą gresia apkalta.
Seimo elektroninė balsavimo sistema tąkart fiksavo, kad L. Jonauskas balsavo už Civilinės sąjungos įstatymo projekto išbraukimą iš rudens sesijos darbų programos, tačiau pats L. Jonauskas tikino neprisimenantis, balsavo jis ar ne.
Savo ruožtu ir P. Gražulis tikino neatsimenantis, ar balsavo už L. Jonauską – esą taip padarytų nebent netyčia.
Delfi gautame Seimo posėdžio vaizdo įraše matyti, kaip vienu momentu P. Gražulis ištiesia ranką link L. Jonausko balsavimo vietos, tačiau ar paspaudžia balsavimo mygtuką, įžiūrėti sunku – vaizdą užstoja kėdė.
Po to P. Gražulis atsitraukia nuo L. Jonausko balsavimo vietos ir lyg niekur nieko sėdi toliau.
Tuo metu, kai P. Gražulis galimai balsuoja už L. Jonauską, pastarasis kalbasi su užnugaryje esančiais politikais ir panašu, kad nemato, ką veikia kolega P. Gražulis.
Vaizdo įraše matyti tik šie du Seimo nariai, kitas viešo posėdžio vaizdas yra sulietas.
Vaizdo įrašus, kuriuose P. Gražulio ir L. Jonausko veiksmai užfiksuoti keliais rakursais, analizavo Lietuvos teismo ekspertizės centras (LTEC).
Ekspertizė: Gražulis atlieka nenustatytą veiksmą ties Jonausko balsavimo vieta
LTEC išvadoje, kurią matė Delfi, rašoma, kad vaizdo įraše nuo 15 val. 26 min. 38 sek. iki 15 val. 27 min. 08 sek. Seimo narys P. Gražulis kaire ranka „atlieka nenustatytą veiksmą/us ties savo darbo vietos balsavimo bloko panele ir ištiesęs dešinę ranką atlieka nenustatytus veiksmus ties Seimo nario L. Jonausko balsavimo bloko panele“.
Minėtą laiko tarpą kadras po kadro išanalizavęs ekspertais rašo: „P. Gražulis <…> pasisuka su kėde į kairę, link Seimo nario L. Jonausko, paima kaire ranka ant stalo gulėjusį, tikėtina, kad mobilaus ryšio telefoną ir ištiesęs dešinę ranką atlieka nenustatytą veiksmą/us ties Seimo nario L. Jonausko darbo vietos elektroninio balsavimo bloko panele“.
Taip pat konstatuota, kad nuo 15 val. 26 min. 38 sek. iki 15 val, 27 min. 08 sek. nėra užfiksuota Seimo nario L. Jonausko veiksmų ranka ties jo paties balsavimo bloko panele.
Į klausimą, ar įmanoma iš vaizdo įrašo konstatuoti, kad P. Gražulis balsavo už kitą Seimo narį, LTEC tyrėjas atsakė, kad tai nėra vaizdų teismo eksperto kompetencija.
Seimo sudaryta specialioji komisija aiškinosi, ar yra pagrindas P. Gražulio, galimai balsavusio už kitą parlamentarą, apkaltai, ar ne.
Komisija balsų dauguma nutarė, kad duomenų pradėti apkaltos procesą P. Gražuliui yra pakankamai.
„Komisija, remdamasi surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų bei jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma, konstatuoja, kad Seimo narys P. Gražulis 2022 m. rugsėjo 15 d. Seimo vakarinio posėdžio metu, priėmimo stadijoje balsuojant dėl Nutarimo (nuo 15 val. 26 min. 38 sek. iki 15 val. 27 min. 08 sek.), balsavo savo vardu, taip pat greta esančioje darbo vietoje sėdinčio Seimo nario L. Jonausko vardu“, – rašoma komisijos išvadoje.
Komisija taip pat konstatavo, kad P. Gražulis tokiu elgesiu nepaisė Konstitucijoje įtvirtinto Seimo nario laisvo mandato principo, Seimo nario mandato individualumo reikalavimo, draudimo Seimo posėdyje balsuoti už kitą Seimo narį, išreiškė ne Seimo nario L. Jonausko, bet savo valią, iškreipė balsavimo rezultatus.
Be kita ko, – savo pareigas ėjo nesąžiningai, pažeidė iš Konstitucijos kylančius imperatyvus, parodė nepagarbą Konstitucijai ir įstatymams, diskreditavo Seimo, kaip Tautos atstovybės, autoritetą.
Opozicija išreiškė atskirąją nuomonę
„Seimo nario P. Gražulio veiksmai – sąmoningas balsavimas už kitą Seimo narį – prieštarauja Konstitucijai ir tokiais veiksmais Seimo narys P. Gražulis šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką“, – teigiama išvadoje.
Tiesa, dalis komisijos narių išreiškė atskirąją nuomonę ir nurodė, kad šiai išvadai nepritaria.
Opozicionierių remiamą atskirąją nuomonę antradienį iš Seimo tribūnos pristatė Mišrios Seimo narių grupės seniūnė A. Širinskienė, kuri teigė, kad P. Gražulis apkaltos komisijoje buvo apklaustas netinkamai, iš jo, anot politikės, buvo tyčiojamasi.
Politikė kėlė klausimus, ar P. Gražulis tikrai padarė šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, kritikavo apkaltos komisijos sprendimą posėdžiauti uždarai.
Pasakyti, kokius veiksmus P. Gražulis atliko ties L. Jonausko darbo vietos elektroninio balsavimo bloko panele, pasak A. Širinskienės, neįmanoma.
„Ekspertų išvada buvo tokia, kad yra neįmanoma pasakyti, kokius veiksmus ponas P. Gražulis atliko“, – sakė ji.
P. Gražuliui apkalta šiuo metu gresia ir kitu klausimu – teismo jis pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
2010 metais Seimas sprendė dėl parlamentarų Aleksandro Sacharuko ir Lino Karaliaus apkaltos, kai A. Sacharukas pasinaudojo L. Karaliaus pažymėjimu ir balsavo vietoje jo.
Slapto balsavimo metu Seimas panaikino L. Karaliaus mandatą, A. Sacharukas liko dirbti.
Abu šiuos politikus Konstitucinis Teismas pripažino šiurkščiai pažeidusius Konstituciją ir sulaužiusius duotą priesaiką: A. Sacharukas šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką dėl to, kad sąmoningai parlamento posėdžiuose naudojosi L. Karaliaus pažymėjimu ir balsavo už jį priimant įstatymus, L. Karalius – dėl to, kad tuo metu buvo išvykęs į Pietryčių Aziją atostogauti ir sąmoningai nedalyvavo Seimo posėdžiuose.
