„Dirbant karštais pėdsakais, na, tarkim, reagavimo padaliniams yra labai svarbu įvykio vietoje nustatyti, ar yra stebima, ar nestebima vaizdo kameromis. Peržiūrėjus, čia ir dabar gali nustatyti, identifikuoti pažeidėją, jį sulaikyti“, – LNK žiniose pasakoja reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus viršininkas Vytautas Girdauskas.

Policija sako, kad per metus, kai kameras pagaliau leido įjungti duomenų inspekcija, jomis užfiksuota per 150 000 pažeidimų.

„Daugiau kaip 83 000 yra automobiliai, kurie nebuvo apdrausti civiliniu draudimu ir daugiau kaip 56 000, kurie nepraėję techninės apžiūros“, – apie užfiksuotus pažeidimus pasakoja V. Girdauskas.

Savivaldybė taip pat sako, kad pirkinys, už 850 000 eurų iš mokesčių mokėtojų kišenės, lūkesčius pateisino.

„Tikrai pasiteisino. Galima sakyti 100 procentu. Kalbėjome su policija, tai labai daug fiksuoja įvykių, eismo visokiausių pažeidimų ir kitų nusikaltimų“, – teigia Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gedeminas Barčauskas.

Nors kauniečiai pirkiniu džiaugiasi, tačiau kiniškos akys Kaune kelia nerimą Krašto apsaugos ministerijai.

„Mes nustatėm, kad tos kameros, mūsų vertinimu, nėra patikimos, nes jos nėra patikimo gamintojo. Mus neramina galimybės per atnaujinimus, kurie yra diegiami į kameras, įdiegti tam tikrą žalingą programinę įrangą, perimti valdymą, galbūt ir asmens duomenis“, – teigia KAM kibernetinio saugumo grupės vadovas Antanas Aleknavičius.

Savivaldybė atkerta, kad šis kiniškas produktas yra saugus.

Išmani kamera

„Jos yra tikrai labai saugios, nes yra vidinis tinklas, išorinės prieigos jokios nėra ir jokių įsilaužimo tikimybių ar kibernetinių atakų irgi nėra“, – teigia Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas G. Barčauskas.

Tačiau kibernetinio saugumo specialistas A. Aleknavičius sako, kad rizikų yra.

„Galbūt mes valdom rizikas, bet, iš tikrųjų, mes turime suprasti, kuo gi mes rizikuojame. Mes rizikuojame savo, savo piliečių asmens duomenimis ir kritinėmis informacinėmis sistemomis“, – teigia jis.

Gyventojai pripažįsta, kad mieste matantys tokią gausybę kamerų dažnai susimąsto, kad gatvėse elgtis reikia tvarkingiau, tačiau saugumas vis tiek turėtų būti prioritetas.

Pernai, pakeitus viešųjų pirkimų įstatymą, įsigyti nepatikimų gamintojų įrangos Lietuvoje nebegalima, tačiau ją jau naudojanti Kauno savivaldybė nusileisti neketina ir svarsto prašyti išimčių, kad kameros galėtų likti.

„Galbūt galima kažkokias išimtis daryti, nes tai, vis tik, mokesčių mokėtojų pinigai ir nemaži, o pirkinys padarytas dar nežinant to reikalavimo ir įstatymo“, – teigia Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas G. Barčauskas.

Saugumo ekspertai galimybių išimtims nemato.

„Įstatymas yra visoms sistemoms, jis numato bendrą terminą ir, mano vertinimu, visi, be išimties iki 2025 metų tikrai turi pakankamai laiko susiplanuoti resursus ir pasikeisti nesaugią įrangą“, – teigia A. Aleknavičius.

Jeigu susitarti nepavyks, kiniškų akių Kaune nebeturėtų likti iki 2025 metų. Savivaldybė sako, kad, tokiu atveju, pirktų naują įrangą, o už dabartinį kinišką produktą sumokėtas beveik milijonas eurų būtų išmestas, lyg į balą.

Visą LNK reportažą žiūrėkite čia: