„Tai yra komisija, kuri būtent ir dirbs su dekomunizavimo klausimais“, – Eltai sakė P. Kuzmickienė.
Šių metų gegužės 1-ąją, priėmus Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymą, visos Lietuvos savivaldybės buvo įpareigotos ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui (LGGRTC) pateikti informaciją apie savivaldybių teritorijose esančius viešuosius objektus, galimai pažeidžiančius šį draudimą.
Seime siūloma patvirtinti specialistų komisija bus atsakinga būtent už viešųjų objektų, galimai pažeidžiančių totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimo įstatymą, vertinimą.
Kaip skelbiama nutarimo projekte, numatytą komisiją sudarys 9 nariai: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovas, numatomas komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovė Donata Armakauskaitė, Vilniaus universtiteto atstovas Dr. Marius Ėmužis.
Taip pat Kultūros paveldo departamento atstovė Rita Kuncevičienė, Vytauto Didžiojo universiteto Prof. dr. Rimantas Miknys, Lietuvos istorijos instituto atstovas Mindaugas Pocius ir Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriato narys Ronaldas Račinskas.
Be to, ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos atstovas komisijoje Vladas Sungaila bei Vilniaus dailės akademijos Prof. Marius Pranas Šaliamoras.
ELTA primena, kad nuo gegužės 1 d. Lietuvoje įsigaliojo Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymas.
Praėjusių metų gruodį priimtas įstatymas numato prielaidas pašalinti iš viešųjų erdvių totalitarizmo ir autoritarizmo simbolius – paminklus, kitus memorialinius objektus, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimus.
Savivaldybių vykdomosios institucijos ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui (LGGRTC) yra įpareigotos pateikti informaciją apie savivaldybių teritorijose esančius viešuosius objektus, galimai pažeidžiančius šį draudimą.
Draudimas bus taikomas bet kokia forma įamžintiems ar atvaizduojamiems asmenims, simboliams, informacijai, propaguojantiems totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas. Viešųjų objektų vertinimą ir pripažinimą tokiais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos, atliks LGGRTC ir savivaldybių institucijos.
Kaip teigė įstatymo iniciatorė P. Kuzmickienė, kreipimaisi dėl įstatyme numatytų punktų vykdymo savivaldybėms buvo išsiųsti iš anksto.
P. Kuzmickienės teigimu, įstatymo vykdymo eigoje ji siūlysianti daugiau dėmesio skirti savivaldybėse esantiems muziejams, jų tobulinimui, stiprinimui ir naujų steigimui. Jos siūlymu, nauji muziejai galėtų atsirasti autentiškose vietose, menančiose totalitarinio režimo Lietuvoje nusikaltimus. Pasak parlamentarės, pavyzdžiui, Vilniuje, tokios vietos galėtų būti Lukiškių kalėjimas arba Vyriausybės rūmai, jei ministrų kabinetas būtų perkeltas į kitas patalpas.
Ji taip pat pažymi, kad verta svarstyti ir apie KGB muziejaus sostinėje išplėtimą, taip pat Laisvės kovų muziejaus, pažinimo centro miško brolių asociacijos Albino Kentros patalpose, steigimą.
