Privalomajam referendumui siūlomas toks tekstas: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką“.
Nutarimo projekte siūloma pavesti Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai valstybės biudžeto lėšomis referendumo agitacijos laikotarpiu informuoti visuomenę apie spręsti referendumu teikiamo klausimo svarbą Valstybės ir Tautos gyvenimui.
Balandžio 6 d. Seimas po pateikimo pritarė nutarimo projektui dėl referendumo paskelbimo.
Seimui pradėjus svarstyti referendumo iniciatyvą, darbo grupei vadovavusi Seimo narė Dalia Asanavičiūtė įregistravo Pilietybės konstitucinį įstatymo projektą, kuriame detaliau aptariami Lietuvos Respublikos pilietybės principai, jos įgijimo ir netekimo pagrindai. Planuojama, kad šis įstatymas įsigalios tą pačią dieną, kai įsigalios Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo įstatymas.
Seimo kanceliarijos Teisės departamento teigimu, naujas Pilietybės konstitucinis įstatymas negalės būti priimtas, kol referendumu nepriimta Konstitucijos pataisa dėl dvigubos pilietybės.
„Tol, kol Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo įstatymas nėra referendumu priimtas ir Respublikos Prezidento pasirašytas ir oficialiai paskelbtas, Pilietybės konstitucinis įstatymas negali būti priimamas (t. y. dėl jo priėmimo negali būti balsuojama anksčiau nei bus priimta ir promulguota Konstitucijos pataisa)“, – sako Seimo teisininkai.
Jie taip pat pastebi, kad Pilietybės konstitucinis įstatymas nėra įrašytas į konstitucinių įstatymų sąrašą ir nėra tiesiogiai nurodytas Konstitucijoje.
