P. Petrošius teigia, jog jam antrojo turo variantas nebuvo netikėtas.
„Jeigu mes dar pasižiūrėsim į tai, kokios buvo iki tol visuomenės nuomonės apklausos, tai jos didžia dalim ir neprognozavo nei vienam kandidatui pergalės pirmam ture. Nepaisant to, opozicijos atstovai vienokia ar kitokia forma reiškė viltį, kad jiems pavyks laimėti pirmajame ture. Na, deja, to nepavyko padaryti“, – teigia Turkijos politikos apžvalgininkas.
Anot P. Petrošiaus, to priežastimi galėjo tapti trečiasis rinkimų kandidatas Sinanas Oganas, kuris gerokai viršijo lūkesčius.
„Vietoj jam prognozuotų 2 procentų, jis surinko 5,2 procento, kas, iš esmės, reiškia, kad tokiuose rinkimuose jo tie surinkti 5 procentai galėjo pasukti rezultatą į vieną ar į kitą pusę“, – aiškina vyras.
„Iš tikrųjų, galima sakyti, kad laukia pakankamai įdomus antras turas ir, galų gale, bus įdomu matyti tą visą dvi savaites truksiančią politinę kampaniją“, – mintimis dalinasi P. Petrošius.
Kam antrame ture atiteks trečiojo kandidato balsai?
„Po pirmo turo, kai jau paaiškėjo, kad nei vienas kandidatas neturi 50 procentų balsų, jis jau iškart pradėjo pardavinėti savo rinkėjus, tuos 5 procentus tiek į vieną, tiek į kitą pusę. Iš esmės, bent jau pats kandidatas įsivaizduoja, kad jis gali pasukti savo rinkėjus balsuoti arba tiek už Erdoganą, arba tiek už Kilicdaroglu“, – pasakoja Turkijos politikos analitikas.
Tačiau, pašnekovo nuomone, nėra iki galo aišku, ar tie patys rinkėjai apskritai ateis į antrą turą.
Ko galima tikėtis iš rinkiminių reklamų, agitacijų ateinančias dvi savaites?
Turkijos politikos analitikas mano, kad tendencijos, kurios buvo matomos visos rinkimų kampanijos laikotarpiu, nesikeis. Opozicija ir toliau kalbės apie Erdogano autoritarizmą ir nesugebėjimą susitvarkyti su ekonomika. Tuo tarpu pats Erdoganas bandys kurti tvirtovės motyvą ir statys save į pagrindinio veikėjo, kuris gali apsaugoti Turkiją nuo įvairių grėsmių, vaidmenį.
Anot P. Petrošiaus, tokius Erdogano elgesio motyvus galėjome matyti ir dieną prieš rinkimus.
„Erdoganas sakė, kad Bidenas veikia kartu su opozicijos jėgom ir taip bando, iš esmės, išversti esamą Turkijos prezidentą iš jo užimamų pozicijų“, – apie Turkijos prezidento manipuliacijas pasakoja Turkijos politikos analitikas.
Kuris lyderis yra naudingesnis mums ir NATO?
Erdoganas jau ilgą laiką neduoda leidimo Švedijai įstoti į NATO. P. Petrošiaus teigimu, opozicija teigia, jog, atėjus į valdžią, būtent šį konfliktinį tašką su Vakarais butų bandoma išspręsti.
„Kita vertus, aš manau, kad net ir Ergodanui laimėjus rinkimus antram ture, vienaip ar kitaip tas Švedijos klausimas šiek tiek nusistums į antrą planą vien tik todėl, nes, mano suvokimu, Švedijos NATO narystės klausimas didžiąja dalimi buvo kaip tokia nacionalistinių rinkimų mobilizacinė priemonė, pabrėžiant, kad Švedija teikia paramą Kurdistano darbininkų partijai ir tai, iš esmės, jam leido vienokia ar kitokia forma pritraukti tą savo nacionalistinį elektratą“, – teigia P. Petrošius.
Jo manymu, po šių rinkimų Erdoganui liktų mažiau paskatų toliau trukdyti Švedijos įstojimo į NATO procesams, todėl, tikėtina, kad jis to ir nedarytų.
„Švedijos narystės klausimas, manau, po rinkimų, vidutinėj perspektyvoj, tikrai nebebus toks aštrus, nes tiesiog bus mažiau paskatų užaštrinti šią situaciją“, – teigia jis.
Kokius klausimus naujajam Turkijos prezidentui reikės spręsti pirmiausia?
„Pirmiausia, bus susiduriama su ekonominio valdymo problemom. Padedant nuo to, kad Turkija yra ištikę žemės drebėjimai, o, natūraliai, tai reikalauja būtent atstatyti esamą sugriautą infrastruktūrą. Būtent Turkijos tų sugriautų teritorijų atstatymo klausimas, iš esmės, bus pagrindinis būtent vidaus politikos klausimas, kuriuo užsiims bet kuri laimėjusi jėga“, – aiškina Turkijos politikos analitikas P. Petrošius.
Kaip vyko rinkimai: stebėtojų pasakojimai
Stambule rinkimus stebėjęs Seimo narys G. Surplys sakė pastebėjęs, kad šalis yra aiškiai susiskaldžiusi į dvi stovyklas.
„Akivaizdu, kad prezidento Erdogano stovykloje yra vyresni žmonės, konservatyvių pažiūrų žmonės, daugiau iš provincijų. Kas įdomu, tai lyg ir buvo numanymu, kad vasario mėnesį įvykęs žemės drebėjimas, paveikęs 14 mln. žmonių, turės įtakos žmonių nusigręžimui nuo Erdogano, bet panašu, kad tai neįvyko“, – Delfi pasakojo parlamentaras.
Be to, Turkijoje, pasak jo, vyksta rimtos diskusijos apie šalies kursą ir ateitį.
„Dar vienas iš pagrindinių diskusinių aspektų yra ekonomika. Pagal oficialią statistiką, šalyje fiksuojama 46 proc. infliacija, bet žmonės kalba, kad neoficialiai ji gali būti dvigubai didesnė kai kurioms prekėms ar paslaugoms. Be to, labai stipriai yra nukritusi lyra“, – pasakojo G. Surplys.
Tai, kad vyks antras rinkimų turas ir kad K. Kilicdaroglu pavyko suvienyti opoziciją, anot jo, gali būti būtent ekonominės krizės pasekmė.
„Tikrai Turkijos žmonės labai aktyviai dalyvauja rinkimuose. Tai nėra taip, kaip būna autoritarinėse šalyse – tikrai matosi, kad žmonės eina patys iš abiejų stovyklų: tiek opozicijos, tiek valdančiųjų“, – sakė Seimo narys.
Jis pasakojo kalbėjęs su vietiniais, kurie teigė, kad balsavimas rinkimuose – vienintelis būdas pareikšti nuomonę ir kažką pakeisti.
„Gatvėse protestų nebuvo, neramumų jokių nėra. Tose rinkimų apylinkėse, kuriose man teko lankytis, iš tikrųjų matosi, kad žmonės turi skirtingas nuomones, bet nėra jokių apsistumdymų. Panašu, kad tikrai demokratinės tradicijos visuomenėje yra gajos“, – kalbėjo G. Surplys.
Jis pasidalino ir kitomis įdomybėmis. Pavyzdžiui, Turkijoje rinkimų dieną draudžiama tuoktis, nepardavinėjamas alkoholis, o ant rinkimų biuletenių gyventojai ne žymi pasirinkimą rašikliu, o uždeda specialų antspaudą.
Seimo narys K. Masiulis taip pat stebėjo rinkimus Turkijoje. Savo įspūdžiais politikas pasidalino feisbuke.
„Lankantis kitose šalyse į akis labiausiai krenta tai, kas yra kitaip nei pas mus. Stebint rinkimus Turkijoje irgi labiau fiksavau skirtumus.
Rinkimus stebėjau su kolega Kamal Jafsrov iš Azerbaidžiano. Mes abu savo šalims atstovaujame Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje (ETPA) ir šios Asamblėjos vardu vykome į Turkiją stebėti rinkimų. ETPA stebėtojus siunčia į tas valstybes, kuriose yra galimi rinkimų pažeidimai. ETPA yra sudariusi detalų rinkimo stebėjimo klausimyną, stebėtojus puskirsto poromis ir priskiria stebėtinų rinkiminių apylinkų sąrašą su adresais. Gauname vairuotoją ir vertėją. Kadangi mes buvome paskirti stebėti rinkimus Stambule, ir dar, anot vertėjo, pačiame jo respektabiliausiame centre, tai pažeidimų neužfiksavome. To aš ir tikėjausi“, – rašė parlamentaras.
K. Masiulis atkreipė dėmesį į rinkėjų aktyvumą ir, pasak jo, lėtas procedūras.
„Visur nuo pat rinkimų apylinkų atidarymo rikiavosi eilės. Nemaža dalimi jas nulėmė rinkimų technologija. Rinkimų apylinkėse dažniausiai būdavo tik viena balsavimo kabina, o rinkėjas joje balsuodavo savo pasirinkimus pažymėdamas specialiu antspaudu, kuris irgi tebuvo vienas. Net ir į rinkiminę apylinkę įeidavo tik po vieną. Todėl eilės nusidriekdavo per laiptinę iki lauko.
Antra, atkreipiau dėmesį, kad rinkiminės apylinkės dažniausiai yra mokyklose, bet viename pastate jų būdavo net keturios – penkios. Apylinkės rinkėjų sąrašuose esamų rinkėjų skaičius nebūdabo didelis – iki 400. Todėl 17 val., uždarius rinkiminę apylinkę, balsai suskaičiuojami gana greitai“, – rašė politikas.
Jo teigimu, apylinkėse netrūko ir vietinių stebėtojų.
„Visi geranoriški, mielai bendraujantys, neslėpė, kad politinėje lyderystėje nori pasikeitimų. Buvo moterų, kurios kritikavo šalies islamizaciją, moterų diskriminaciją.
Ketvirta, teko pabendrauti ir su eilėje stovinčiais piliečiais. Jie mus priėmė labai draugiškai. Į mano palinkėjimą gerų rinkimų rezultatų, irgi atsakydavo šiltai ir neslėpdami noro pokyčių“, – pasakojo K. Masiulis.
Mokyklose, kuriose daugiausiai būdavo rinkiminės apylinkės, kaip pastebėjo Seimo narys, būdavo daug Atatiurko atvaizdų.
„Prie įėjimų biustai, jis dar buvo ir įėjus, o klasėse – jo bareljefai. Man tokie vaizdai priminė sovietinę mokyklą. Beje, visos partijos, su kurių atstovais teko bendrauti prieš mėnesį, irgi pašnekėsį pradėdavo nuo pagarbos pareiškimų jam. Keista, nes prieš mėnesį lantantis su preliminaria pasirengimo rinkimams stebėjimo misija, turkų politikai bendravo su užseniečiais. Mes tokios politinės meilės šiai asmenybei demonstravimą galime suprasti keistokai“, – rašė parlamentaras.
„Mokyklų stovis visai buvo neprastas. O prie vienos iš jų įėjimo radau informacinę lentelę, kad ji bendradarbiauja su Lietuva bendrame ES projekte“, – pridūrė K. Masiulis.
