Tačiau, po pernai metais šuoliuojančios infliacijos sukelto rinkos paralyžiaus, šiemet kelių remonto sezonas įsibėgėjo sparčiau, tikina bendrovės „Kerista“ vadovas Juozas Gedvilas.
„Džiaugiamės, kad savivaldybės nelaukusios vasaros suskubo įsigyti darbus, todėl jau nuo balandžio pradžios aktyviai dirbame gatvėse“, – teigė J. Gedvilas.
„Padėtį palengvino Lietuvos automobilių kelių direkcija, kuri atsižvelgė į rangovų keltas problemas ir supaprastino sąlygas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, tad dabar ir mažesnės kelių bendrovės gali aktyviau dalyvauti konkursuose“, – pridūrė jis.
J. Gedvilui pritarė ir „Fegda grupės“ vadovas Gediminas Gribulis, aiškinęs, kad šiuo metu pradedami aktyviau vykdyti sisteminiai infrastruktūros tvarkymo darbai, siekiama gerinti kelių priežiūrą, infrastruktūros valdyseną ir tai nuteikia labai pozityviai.
„Visi pastebime, kad kelių tinklas šalyje yra labai susidėvėjęs ir suprastėjęs, yra daug avarinės būklės tiltų ir viadukų, todėl investicijos tiek į turimos infrastruktūros atnaujinimą, tiek į naujos kūrimą yra neišvengiamos. Šiemet įgyvendinsime net keletą strategiškai itin svarbių infrastruktūros projektų. Pradėjome iš pagrindų rekonstruoti magistralę „Via Baltica“ – iki šių metų pabaigos planuojame atidaryti rekonstruotą atkarpą nuo Marijampolės link sienos su Lenkija“, – tvirtino G. Gribulis.
„Beveik 7 km dviejų juostų avaringas kelio ruožas bus pertvarkytas į keturias eismo juostas, taip pat įrengtas tunelinis pravažiavimas, sankirta bei pirmasis Lietuvoje gyvūnų migracijai skirtas žaliasis viadukas ir jungiamieji keliai. Be šių projektų, intensyviai dirbame visoje Lietuvoje – prisidedame prie kelių infrastruktūros gerinimo tiek miestuose, tiek rajonuose“, – akcentavo jis.
Tuo tarpu „Kauno tiltų“ vadovas Aldas Rusevičius pabrėžė, kad šiemet didžiausias dėmesys skiriamas karinio mobilumo projekto darbams įgyvendinti bei „Via Balticai“.
„Nemanau, kad šiemet skelbiama daugiau konkursų mažesniems projektams, tad darbų proveržį išvysime pagrindiniuose keliuose. Vairuotojai tikrai pastebės tvarkomus atskirus „Via Baltica“ ruožus, tačiau negaliu teigti, kad kiti keliai bus intensyviai remontuojami – jau vien žvelgiant į paskirstytas lėšas, to nereiktų tikėtis“, – įsitikinęs A. Rusevičius.
Vairuotojų prašo pakantumo dėl vykstančių kelio darbų
„Kauno tiltų“ vadovas pažymėjo, kad nors kelininkai darbus pradeda, kai paros temperatūra būna ne žemesnė nei 5 laipsniai šilumos, vairuotojams jie labiausiai į akis krenta būtent vasarą. Anot jo, tai kelia pastarųjų pasipiktinimą, bet vairuotojams reiktų būti pakantiems.
„Dirbame ne tik vasarą, neretai ir naktimis, kad kuo mažiau būtų trukdomas eismas, tačiau visiškai jo ribojimų šiltuoju sezonu išvengti nėra įmanoma. Yra darbų, kurių dėl technologinių procesų neįmanoma užbaigti per dieną ar savaitę, todėl prašome vairuotojų būti pakantiems, nesudaryti kamščių iš smalsumo, pristabdžius automobilį, o kartais, naudojantis išmaniosiomis eismo planavimo programėlėmis, rinktis aplinkinius maršrutus“, – aiškino A. Rusevičius.
„Visi žinome apie ilgalaikius remonto darbus „Via Baltica“ kelio ruožuose, Klaipėdos Baltijos prospekto estakadą, Kauno Kleboniškio tiltą, tai vietos, kuriose dar ilgai vyks remonto darbai, tad būtina likti dėmesingiems ir netrukdyti kitiems eismo dalyviams“, – pažymėjo jis.
Didžiausias iššūkis – darbuotojų stoka
Kelių statybos ir remonto bendrovių atstovai akcentuoja, kad didžiausia problema jų įmonėse yra darbuotojų trūkumas.
Pasak „Fegda grupės“ vadovo G. Gribulio, artimiausią dešimtmetį projektų ir darbų kelių infrastruktūros srityje bus tikrai daug, tad tikimasi ir žmonių, kurie rinksis profesiją kelių infrastruktūros sektoriuje.
„Labai tikimės, kad vis daugiau žmonių, besirenkančių savo profesiją, atras ir kelių infrastruktūros sektorių, patikės jo perspektyva“, – tvirtino „Fegda grupės“ vadovas.
Vis dar skiriamas per mažas finansavimas keliams
Galiausiai „Lietuvos kelių“ vadovas Šarūnas Frolenko akcentuoja, kad Lietuvos kelių būklė vis dar yra suprastėjusi, lyginant su situacija prieš 15 metų ir tam didžiausią įtaką turi finansavimo trūkumas. Anot jo, kelių būklės prastėjimas Lietuvoje buvo užprogramuotas dar 2009 metais, įsivyravus ekonominei krizei, kai Vyriausybė priėmė sprendimą degalų akcizo lėšas skirti ne vien keliams tiesti ir remontuoti, bet ir dengti jomis kitus biudžeto poreikius.
„Tokia praktika iš esmės liko iki šiol, štai šiais metais iš už degalų akcizo surenkamas lėšas keliams skiriama vos 45 proc. Tai yra rekordiškai mažas procentas, o neskiriant reikiamo dėmesio finansavimo užtikrinimui, užtektinai kelio remontų projektų vykti negali,“ – teigė Š. Frolenko.
LAKD: šiemet planuojama sutvarkyti 300 kilometrų valstybinės reikšmės kelių
Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) pristatydama 2023 m. planus Eltai tvirtino, kad šiemet planuojama sutvarkyti 300 kilometrų valstybinės reikšmės kelių bei išasfaltuoti 110 kilometrų žvyrkelių.
„Pagal 2023 metų AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos strateginį veiklos planą, vadovaujantis prioritetinių eilių sąrašais ir atsižvelgus į skiriamą finansavimą, šiais metais planuojama sutvarkyti 300 km valstybinės reikšmės kelių, išasfaltuoti 110 km žvyrkelių, sutvarkyti 27 tiltus, įrengti kitas eismo saugos priemones (sankryžas, pėsčiųjų perėjas, laukinių gyvūnų apsaugos sistemas ir kt.)“, – perduotame komentare sako LAKD.
