Prezidento rinkimai vyks po metų, o politikų, kurie būtų pasakę, jog ketina siekti šio posto, nėra. Vienintelis teisininkas Ignas Vėgėlė pareiškė nematantis galimybės nedalyvauti prezidento rinkimuose.
Beveik neabejojama, kad Gitanas Nausėda sieks antrosios kadencijos, tuo metu Ingrida Šimonytė yra pareiškusi, kad nesako „ne“, Viktorija Čmilytė-Nielsen taip pat neskuba duoti atsakymo.
Saulius Skvernelis anksčiau yra sakęs, kad pats šio posto nebesieks, bet jo vadovaujama partija kandidatą tikrai turės. Taigi, šiuo metu aiškumo dėl kandidatų į prezidentus yra mažai.
Ar nustebins mus prezidento rinkimai?
Apie tai „Delfi TV“ laidoje „Delfi tema“ diskutavo Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas E. Gentvilas ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narys A. Sysas.
Atrodo kaip bandymas įvilioti
Europarlamentaras Andrius Kubilius neseniai paragino dešiniąsias jėgas sutarti dėl vieno kandidato. Laidoje E. Gentvilas sakė nesantis tikras, ar tam pritartų.
Ilgametis politikas teigė norintis, kad kandidatų šiuose rinkimuose būtų mažiau, bet dešinės ir kairės kandidatai būtų aiškūs.
„Šiandien reikėtų kalbėti ne apie kovą tarp vienų ar kitų asmenų, o kaip ji vyks tarp kairės ir dešinės skirties. Man atrodo, kad kairėje pusėje, įskaitant ir pavienius, kiek populistiškus kandidatus, gali būti didesnė masė kandidatų – bent jau praeitis tuos dalykus rodė“, – kalbėjo E. Gentvilas.
Jo teigimu, kairėje pusėje yra daugiau partijų, kurios turi kovoti dėl vietos po saule.
Parlamentaro nuomone, būtų idealu dešinėje pasirinkti vieną kandidatą, tačiau politikas teigė sunkiai įsivaizduojantis, kaip tai turėtų atrodyti: ar trys partijos sudaro bendrą rinkimų štabą, ar viena partija imasi iniciatyvos ir pasako, kad organizuos ji?
„Žinote, ta demokratijos šventė kartais atrodo kaip bandymas įvilioti į pelėkautus. Jeigu konservatoriai organizuoja demokratijos šventę – pirminius rinkimus, jie tai organizuoja, jie ir sutelkia savo elektoratą. Todėl manau, kad reikia neapsigauti“, – sakė jis.
Pasak E. Gentvilo, jei būtų organizuojami dešiniųjų pirminiai rinkimai, tai turėtų daryti ne viena, o kelios partijos.
„A. Kubilius bando užsikalti kuoliukus, kad jeigu bus tokie dešiniojo centro kandidato rinkimai, juos organizuos Tėvynės sąjunga. Na, tai aš čia vadinčiau pelėkautais“, – sakė jis.
Jis pridūrė, kad labai svarbu, kas organizuoja tuos pirminius rinkimus, ar tai daro trys partijos, ar viena partija pasiima iniciatyvą ir sako: čia mes organizuosime.
„Anuose rinkimuose panašiai jie bandė įvilioti į spąstus Gitaną Nausėdą, kuris suprato, kad gal geriau be tos partijos paramos“, – kalbėjo ilgametis politikas.
Sysas abejoja, ar pavyks susitarti
Socialdemokratas A. Sysas prisipažino labai abejojantis tuo, kad dešiniesiems pavyks susitarti.
Jis prognozavo, kad kandidatų rinkimuose gali būti apie dešimt, o savo kandidatą, kels kiekviena save gerbianti partija, nes laikas, kuriuo vyks prezidento rinkimai, bus ypatingas.
„Manau, kad partijos išnaudos šiuos rinkimus žaidžiant tolesnį žaidimą tiek Europos Parlamento, tiek Seimo lygmenyje. Šnekos šnekomis, o kandidatus kels savus“, – įsitikinęs jis.
E. Gentvilas replikavo, kad dešinės politikams bus sunku susitarti dėl vieno kandidato, bet kairėje, anot jo, tai bus dar sunkiau.
„Mes ir nesitarsime“, – atsakė A. Sysas.
E. Gentvilas teigė tuomet pritariantis nuomonei, kad rinkimuose gali atsirasti ir dešimt kandidatų.
Neturėti savo kandidato būtų klaida
A. Kubilius centro dešinės kandidatą antrajame ture teigė matantis kartu su LSDP pirmininke Vilija Blinkevičiūte.
Ar A. Sysas mato požymių, kad ji ketintų dalyvauti?
„Aš manau, kad yra visi požymiai, kad Vilija, mūsų pirmininkė, turėtų kandidatuoti. Nes ji yra dabar tarp pačių populiariausių politikų, nedaug nusileidžia dabartiniam prezidentui, tai manau, kad neišnaudoti tokio šanso būtų didelė klaida“, – kalbėjo jis.
A. Sysas akcentavo, kad LSDP, kaip didžiausiai partijai Lietuvoje, be kita ko gerai pasirodžiusiai savivaldos rinkimuose, neturėti savo kandidato būtų didelė klaida.
„O žiūrint į reitingus, Vilija tarp mūsų kitų galimų kandidatų yra stipriai atsiplėšusi, bent jau visuomenės akyse. Darysime viską, kad Vilija Blinkevičiūtė dalyvautų rinkimuose ir laimėtų“, – sakė jis.
Politikos apžvalgininkai pabrėžia, kad partiškumas dažnai užkerta kandidatams kelią laimėti prezidento rinkimus – ar nebus taip V. Blinkevičiūtės atveju?
Atsakydamas A. Sysas teigė, kad tai priklausys nuo žmonių nusiteikimo bei to, kokie dar kandidatai bus prezidento rinkimuose.
„Net nuo oro prognozių tą dieną, kai vyks rinkimai, labai daug kas priklausys (…) Bus arši kova kaip visada, skeletas ne vienas kris iš spintų. Mes esame parlamentinė valstybė, o parlamentą sudaro partijos, bet tai užmirštama. Ta liga žiūrėti į politines partijas kaip į kažkokį blogį, manau, mums patiems kiša koją“, – kalbėjo politikas.
Anot jo, „nepartinis“ gerai skamba, bet kai reikia dirbti, tai pakiša koją.
E. Gentvilas atkreipė dėmesį, kad yra kitas dalykas, kuris gali paskatinti partijas dalyvauti prezidento rinkimuose.
Politiko teigimu, gali nutikti taip, kad prezidento rinkimų antrasis turas vyks ne kartu su Europos Parlamento rinkimais, mat yra iniciatyvų europarlamento rinkimus surengti birželį.
„Partijos, siekdamos padidinti populiarumą prieš kitą rudenį įvyksiančius Seimo rinkimus, orientuojasi, kad Europarlamento rinkimai vyks tuo pačiu metu su prezidento rinkimais, kad padidintų savo žinomumą. Jei tie rinkimai bus atskirti, atsiranda kita logika partijoms kelti savo kandidatus ir visai kita aritmetika“, – sakė jis.
Šimonytės tiek pat nebepasiektų
Kaip galimos dešiniųjų kandidatės įvardijamos Viktorija Čmilytė-Nielsen, negalinti pasidžiaugti labai geru rezultatu, ir praėjusį kartą jau bandžiusi, bet antra likusi premjerė I. Šimonytė.
Anot E. Gentvilo, 2019 metais I. Šimonytė peržengė konservatorių elektorato ribas, ir pasiekė kitas „lubas“.
„Dabar pati tapusi konservatorių partijos nare ji tikrai nebegali tikėtis dar pramušti tas lubas, kurias buvo pasiekusi 2019-aisiais kaip nepartinė kandidatė, tai jos potencialas yra aiškus. Jis yra aukštas, stiprus, tačiau su ribomis“, – kalbėjo Liberalų sąjūdžio atstovas.
Pasak jo, kokį potencialą turi V. Čmilytė-Nielsen, šiandien pasakyti yra sunku. Politikas pripažino, kad jos reitingas mažesnis už I. Šimonytės, tačiau į ją sutelkus dešiniojo elektorato potencialą, jos potencialas gali būti gerokai didesnis nei I. Šimonytei pavyko pasiekti 2019 metais.
Kam priskirti Nausėdą?
A. Sysas teigė, kad nėra iki galo aišku, ką laikyti dešinės, o ką – kairės kandidatais.
E. Gentvilas teigė dabartinį prezidentą G. Nausėdą priskiriantis prie kairės.
„Pagal tą partinę skirtį, pagal praėjusius rinkimus, vis dėlto tai yra labiau kairės kandidatas su įvairiais atspalviais“, – teigė liberalas.
„Sprendžiant iš politikos, kurią vykdė I. Šimonytė, ji man labiau kairioji, negu G. Nausėda. Šiuo atveju negaliu pasakyti, kad G. Nausėdos požiūris į žmogaus teises, į mokesčių sistemą, ar kitus dalykus, yra kairė, jis yra daugiau dešinysis, – nenorėjo sutikti A. Sysas. – Todėl aš manau, kad dešinė turi kandidatą“.
Kam kortas sumaišys Vėgėlė
Anot E. Gentvilo, teisininkas I. Vėgėlė gali sumaišyti kortas kandidatams, tačiau mažiausiai jų jis esą sumaišys dešinei.
„Toje kitoje erdvėje, kur, mano manymu, ir G. Nausėda, ir kairieji kandidatai, ten tikrai gali įnešti maišto ir kitokių nesusipratimų“, – įsitikinęs jis.
A. Sysas sakė kairiosios ideologijos I. Vėgėlės kalbose negirdėjęs: „Dalyvauti maršuose ir remti maršistus nėra kairioji ideologija. Yra kairė, yra dešinė, ir yra populistai, tai yra trys grupės kandidatų, kurios tarpusavyje varžysis. Lietuva negali rinkimuose neturėti gelbėtojo, koks nors vienas gelbėtojas turi išnirti iš gelmių. Niekas negali pasakyti, kad neišnirs dar kas nors“.
Komentuodamas tai, kokia yra G. Nausėdos, praradusio 10 proc. palaikytojų po istorijos su nuslėptu priklausymu Komunistų partijai, ateitis, E. Gentvilas akcentavo, kad jis vis dar yra apklausose lyderiaujantis politikas.
„Nausėda bet kokiu atveju bus labai rimtas kandidatas, jeigu kandidatuos. Nebent atsirastų dar kažkokių istorijų“, – svarstė jis.
E. Gentvilo nuomone, dabartinis prezidentas žmonių galvose ir širdyse nėra tapęs širdžių prezidentu, koks buvo, pavyzdžiui, Valdas Adamkus, kurį gerbė ir vertino tiek kairė, tiek dešinė.
„Jis netapo tokiu. Jis ir šioks, ir anoks, ir tiem, ir aniem. Atleisti atleidžia, bet kad įsimylėtų, nemanau. Atsiras toks, kuris per savo kampaniją pasirodys geresnis, stipresnis, kietesnis, nuoseklesnis, ir visko gali atsitikti“, – kalbėjo jis.
