Viskas prasidėjo nuo to, kai R. Žemaitaitis sukritikavo Izraelio veiksmą nugriauti mokyklą Palestinoje, prie kurios statybų daug prisidėjo ir pati Europos Sąjunga. Konfliktas tarp Palestinos ir Izraelio tęsiasi jau ilgus metus, tačiau Lietuvoje ši tema retai liečiama.
Į politinės kritikos įrašą Seimo narys nusprendė įtraukti ir antisemitinį eilėraštį bei išreikšti neapykantą žydams. Izraelio ambasada teigia, kad kritikuoti šalies politiką yra viena, bet skatinti antisemitizmą atviru tekstu – visiškai, kas kita. Po šio akibrokšto dalis Seimo narių kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją. Politikas raginamas atsiprašyti, tačiau teigia, kad savo kaltės nejaučia.
Kyla klausimas – iš kur visa tai kilo? Ar tai neišmoktos pamokos, praeities šleifas ar reali neapykanta visai žydų tautai?
L. Kontrimo manymu, situacijoje slypi ne viena problema.
„Tai yra komunikacinis neraštingumas ir, man atrodo, kad truputį asmenybinis narciziškumas. Žemaitaitis ne pirmus metus yra politikoje ir jis puikiai žino, kad šitaip sudėliotas tekstas visada pritrauks dėmesio. Ypač Lietuvoj ir, ypač, kai visi tokie pasakymai būna, dažniausiai, palydimi ne tik kritikos, bet ir labai rimtų pastabų“, – teigia komunikacijos ekspertas.
Anot pašnekovo, jeigu į situaciją žiūrėtume globaliai, tai Seimo nario pasisakymai tikrai nesukėlė pasaulinio skandalo, apie kurį rašytų žymiausi pasaulio portalai. Tai – mūsų vietinis skandalas.
„Dėl ko aš sakau, kad tai yra komunikacinis neraštingumas? Žiūrėkite, neretai, ne tik Žemaitaitis, daug politikų, o ir mes patys buitinėje kalboje, norėdami pasakyti vieną dalyką, į sakinį sukišame kaip į šaltieną viską, kas tik pasitaiko po ranka“, – teigia pašnekovas.
Anot jo, šiuo atveju Žemaitaitis padarė visiškai tą patį. Emocionaliai sureagavęs į tai, kad Europos pinigais pastatyta mokykla buvo nugriauta, R. Žemaitaitis nepraleido progos ne tik pakritikuoti, bet ir įpinti į savo įrašą netinkamus žodžius. L. Kontrimo teigimu, politikas savo kalboje perpynė dvi priešingas, skirtingą reikšmę turinčias žinutes. Anot jo, to daryti negalima.
„Žmonės, kurie baigia vidurinę mokyklą, jau moka dirbti su tekstais. Ne tik rašytiniais tekstais, bet ir tais, kuriais kalba“, – teigia L. Kontrimas. Anot jo, šiuo atveju, R. Žemaitaitis, savo skirtingas mintis sudėjo į vieną tekstą, todėl jo žinutė paskendo ir tapo kritikos taikiniu.
Baugina ir tai, kad įrašo komentuotojai taip pat pradėjo skleisti neapykantą žydams. Kas vyksta su mūsų tauta? Gal mes jau užmiršome holokausto tragediją?
L. Kontrimas nesutinka, kad holokausto tragedija yra pamiršta ir toks klausimas apskritai neturėtų būti keliamas. Anot jo, tai yra iš mūsų piliečių išsprūstantys stereotipiniai pasisakymai, kurie nebūtinai simbolizuoja apie tautos mąstymą. Jo manymu, žmonės tokius pasisakymus naudoja ne racionaliai, o paveikti emocijos.
„Mes, kurie bando visur painioti emocijas su racionalumu, pasižiūrėkime kaip Europos komisijos atstovas reagavo – pasmerkė, pasakė, kad tai yra kraupu, bet nedarė jokių asociacijų. Tai štai, kur yra dalykas“, – aiškina jis.
„Mūsų žiniasklaidinėje aplinkoje labai mažai yra narpliojamos globalios temos, aštrios, labai skaudžios, bet mes neturime patirties, kaip apie tai kalbėti. Ir dėl to protingi žmonės, edukuoti žmonės moka atskirti nuomonę nuo fakto. O tas žmogus, kuris nesusiduria kasdienybėje su vingria kalba, rėžia tai, ką pamąsto. Dar kartą pabrėžiu, emociškai“, – teigia L. Kontrimas.
„Mes turime ką pasakyti ir apie tą situaciją, kurioje yra Izraelis. Pagalvokite, valstybė, kuri yra apsupta priešiškų kultūrų ir kurios nebaigia ją badyti – nuolat tai vyksta. Lygiai taip pat pagalvokim apie Palestiną, kurie ne veltui sako, kad po Antrojo pasaulinio karo juos tiesiog didžiosios valstybės apgavo. Tai mes turėtume apie tai mokėti diskutuoti, neištraukiant kažkokių senų skanduočių“, – situaciją kritikuoja ekspertas.
„Kai tu faktą supainioji ir pripainioji su kažkokia savo nuomone, su savo kažkokiu ne iki galo išmąstytu išprusimu – štai, kas gaunasi. O juk galima buvo pasakyti labai paprastai. Žiūrėkite, mes, kaip Europos Sąjungos valstybė finansuojame mokyklas, o jas griauna. Kodėl taip vyksta? Juk klausimas kodėl, yra atviras klausimas, kuris leidžia atsakyti, matant ir vieną, ir kitą pusę“, – aiškina L. Kontrimas.
„Neužmirškime ir mano antros dalies, kurią aš pasakiau. Apie narcisistines asmenybės politikoje. Neretai politikai tiesiog pasinaudoja stereotipiniais, šabloniniais dalykais ir visuomenės sąmonėje esančiais šabloniniais konstruktais, tam, kad sukeltų reakciją į save. Nežinau, ar Žemaitaitis čia norėjo jos, ar ne. Nepulčiau dabar tiesmukai sakyti, bet, kaip ir sakiau, ne pirmi metai jis politikoje ir žino, kad toks pasakymas tikrai atkreips dėmesį. Tas ir atsitiko. Gal jam to ir reikėjo“, – teigia politikos apžvalgininkas ir komunikacijos ekspertas L. Kontrimas.
Situacija domisi net Prokuratūra. Ar R. Žemaitaitis sulauks kažkokios bausmės?
L. Kontrimas teigia, kad jis tuo netiki.
„Užtenka pasakyti Žemaitaičiui, kad bjaurus elgesys yra bjaurus. Nebūtina visur pinti teisėtvarkos institucijų. Man atrodo, kad šitaip mes iškraipome pačią teisingumo ir teisingumą saugojančių organizacijų veikimo esmę“, – savo nuomonę aiškina vyras.
„Teismas to nesustabdys, bet kartais užtenka pasakyti žmogui, kuris elgiasi negražiai, kad tu bjauriai elgiesi. Tam į teismą nereikia kreiptis“, – priduria jis.
„Aš nesu teisininkas, bet Žemaitaitis yra teisininkas. Aš manau, kad jis punktais tiesiog įrodys, kad jis neskatino jokios neapykantos. O dar, žiūrėkite, pasikvies kokį nors literatūros tyrinėtoją, kuris nurodys šaltinį, kada gimė ta skaičiuoklė ir sakys, kad tai yra sovietinis palikimas“, – mintimis dalinasi L. Kontrimas.
Pašnekovas kviečia pamąstyti apie tai, ar tikrai kiekvieną kartą, kai žmogus elgiasi netinkamai, reikia kreiptis į teismą? Gal užtenka moralinės mūsų reakcijos?
