Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.
Delfi primena, kad prezidento rinkimai vyks 2024 metų gegužę.
Lyderis tas pats
Pirmąją prezidentinių reitingų lentelės poziciją ir toliau užima dabartinis šalies vadovas G. Nausėda. Kovą jį kaip tinkamiausią kandidatą rinkosi 20,4 procento apklaustųjų, balandį šis skaičius kilo iki 22,6 procento.
Tai aukščiausias G. Nausėdos rezultatas nuo praėjusių metų spalio, kai Delfi užsakymu „Spinter tyrimai“ pradėjo rengti prezidentinius reitingus.
Antroje pozicijoje – premjerė Ingrida Šimonytė. Kovą ją kaip tinkamiausią kandidatę į prezidentus rinkosi 10,5 procento apklaustųjų, balandį – 11,2 procento.
Toliau – advokatas Ignas Vėgėlė. Kovą jį kaip tinkamiausią kandidatą matė 7,7 procento respondentų, balandį – 7,3 procento.
Ketvirtoje lentelės pozicijoje – europarlamentarė, opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vadovė Vilija Blinkevičiūtė. Kovą ją šiose pareigose matyti norėjo 6,2 procento apklaustųjų, balandžio mėnesio rezultatas – 6,6 procento.
Toliau – krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Kovą jį kaip tinkamiausią kandidatą į prezidentus matė 2,7 procento apklaustųjų, balandį – 4,6 procento.
Visuomenininkas Andrius Tapinas užima šeštą lentelės poziciją. Tiek kovą, tiek ir balandį jį kaip tinkamiausią kandidatą į prezidentus matė identiškas skaičius apklaustųjų – po 4,2 procento.
Toliau – buvęs premjeras, opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Kovo mėnesį jį prezidento pareigose matyti norėjo 4,2 procento respondentų, balandį – 4,1 procento.
Aštuntoje lentelės pozicijoje – opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis. Kovo mėnesį jį kaip tinkamiausią kandidatą į prezidentus rinkosi 3,6 procento apklaustųjų, balandį – 3 procentai.
Lentelę užbaigia Seimo pirmininkė, valdančiojoje daugumoje veikiančio Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė–Nielsen. Kovą ją prezidente matyti norėjo 2,6 procento apklaustųjų, balandį – 2,7 procento.
Į sąrašą įtraukti Aurelijus Veryga, Remigijus Šimašius, Aušra Maldeikienė, Valdemaras Tomaševskis, Petras Gražulis, Gabrielius Landsbergis ir Remigijus Žemaitaitis surinko mažiau nei 2 proc. simpatikų balsų.
Už kitą kandidatą kovą balsavę būtų 12,9 procento respondentų, balandį – 12,7 procento.
Kovą nebalsavę būtų 8 procentai apklaustųjų, balandį – 5,9 procento. Na, o nežinančių kovą buvo 13,8 procento apklaustųjų, balandį – 15,1 procento.
Skandalas nepaveikė?
Delfi primena, kad ši „Spinter tyrimai“ apklausa buvo rengta balandžio 18–27 dienomis, o pirminė informacija apie tai, kad šalies vadovas kandidato į prezidentus anketoje nenurodė, kad priklausė Komunistų partijai pasirodė balandžio 5 dieną.
„Spinter tyrimai“ vadovas, sociologas Ignas Zokas Delfi sakė, jog prezidento G. Nausėdos palaikymas kaip tinkamiausio valstybės vadovo nekrito, o dar ir priešingai.
„O priešingai – linkęs stiprėti. Tikėtina, kad istorija su Komunistų partija išbarstė kažkiek prezidento kaip politiko populiarumo visuomenėje, tačiau jo simpatikus kaip tik sutelkė“, – įžvalgomis dalijosi I. Zokas.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė, politologė Rima Urbonaitė priminė, jog ir nebuvo prognozuota, kad G. Nausėdą rinkėjai skaudžiai nubaus. Tačiau „Vilmorus“ apklausa parodė 10 procentinių punktų pasitikėjimo kritimą. Visgi, šalies vadovas ir toliau liko populiariausiu politiku šalyje.
„Aš tik priminsiu, kad niekas šiaip kažkokio drastiško G. Nausėdos palaikytojų sumažėjimo ir neprognozavo. O kas bus toliau – žiūrėsime. Nes čia užtenka ne tik G. Nausėdos, bet ir kitų politikos veikėjų situacijų, veikimų ir jau bus galima matyti visai kitą situaciją.
Aš visai nesistebiu, nes manau, kad buvo akivaizdu, jog tas poveikis arba bus laikinas, arba nedidelis. Reikia žiūrėti, kaip toliau čia viskas atrodys. Visai nenustebčiau, jeigu tie reitingai ir toliau tokie laikytųsi ir ženklaus tos istorijos efekto nepamatysime“, – svarstė MRU lektorė.
Paprasčiau nieko nekeisti
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas, politologas Mažvydas Jastramskis dėmesį atkreipė į stabiliai per daugiau nei pusmetį augantį prezidento G. Nausėdos reitingą.
„Jis auga. Ir tas jo atotrūkis nuo kitų kandidatų didėja. Kas yra labai įdomu. Galvojau apie tai, kodėl taip gali būti. Ir man vienas yra paaiškinimas – kad galbūt po truputį pradeda žmonės galvoti, už ką jie galėtų balsuoti ir koks bus pasirinkimas.
Bet koks tas pasirinkimas? Dalis nebalsuos už konservatorius ir kas tada lieka? I. Vėgėlė, kuris yra pasižymėjęs kontraversiškais pasisakymais daliai irgi atkrenta. O G. Nausėda yra kaip stabilus variantas“, – Delfi svarstė politologas M. Jastramskis.
Jis kalbėjo, jog tyrimai apie referendumus rodo, kad dažnai laimi pozicija nieko nekeisti.
„Dėl to, kad žmonėms tai yra pažįstamas, įprastas dalykas, net jei jie nėra visiškai tuo patenkinti. Jie tai žino, o su pasikeitimais atsirastų tam tikra nežinomybė.
Todėl manau, kad šitas polinkis į stabilumą G. Nausėdai yra naudingas“, – tikino M. Jastramskis.
Anot VU TSPMI politologo, nuslėptas įstojimas į Komunistų partiją labiausiai veikia konservatorių rinkėjus, tačiau jie už G. Nausėdą dažniausiai nebalsuoja.
„Buvo dar kita apklausa pagal partijas – kaip tai pakeitė jų nuomonę apie G. Nausėdą, ar ne. Bet vis tiek labiausiai šita naujiena yra aktuali konservatorių rinkėjams, kurie ir taip už G. Nausėdą nebalsuotų. Tai tas reitingas net ir neatsispindėtų. Mano pirminis spėjimas yra, kad tai nepakeis jo paramos visuomenėje“, – kalbėjo politologas M. Jastramskis.
Aiškaus konkurento kol kas nėra
TS–LKD atstovas Andrius Kubilius prieš kurį laiką vykusiame partijos Tarybos posėdyje iškėlė mintį, kad G. Nausėda gali net nepatekti į antrąjį rinkimų turą, jeigu dešinės jėgos susivienytų ir iškeltų vieną kandidatą į prezidentus.
Minėta tada buvo ir krašto apsaugos ministro A. Anušausko pavardė. VU TSPMI politologas M. Jastramskis kalbėjo, jog jei toks scenarijus susiklostytų, įmanoma, jog krašto apsaugos ministras reitinguose pakiltų.
„Jeigu sugalvotų konservatoriai A. Anušauską (kelti, aut. p.), jis galėtų sutraukti nemažai balsų, kurie yra išsiskaidę, sakykime taip. Kad yra aiški žinia, kad gal net nuo dešinės koalicijos eina A. Anušauskas.
Aišku, yra abejotina, kad jie galėtų susitarti dėl to. Bet tada jis galėtų kabintis, kažkur link G. Nausėdos pakilti“, – svarstė VU TSPMI docentas M. Jastramskis.
Visgi, nepaisant to, kad G. Nausėda yra prezidentinių reitingų lentelės lyderis ir jo reitingas nuosekliai auga, jis vis tiek nėra didelis.
„G. Nausėda realiai, kaip ir pirmuose jo rinkimuose, aišku, antrųjų dar nebuvo, bet yra toks variantas „iš bėdos“. Kuris ir laimi iš to, kad nėra tiesiog kažkokio kito žmogaus, kuris galėtų mesti pirštinę jam.
O ar galėtų kažkas atsirasti? Mes matome viešojoje erdvėje, kas yra su politine situacija. Tai aš nematau kažkokio žmogaus, kuris galėtų tiesiog ateiti ir šauti reitinguose“, – Delfi sakė politologas M. Jastramskis.
MRU lektorė, politologė R. Urbonaitė sutiko, jog dabartiniam šalies vadovui alternatyvos nėra. Tačiau G. Nausėdai padeda ir pasitikėjimas prezidento institucija.
„Tai irgi reitingų kiekį tam tikrą prideda. (...) I. Vėgėlę tam tikru konkurentu matyčiau. Tikrai čia G. Nausėdai nereikėtų nusiraminti. Nes dalis jo reitingo yra institucinis statuso reitingas.
Bet kai tik kiti kandidatai bus pradėti daugiau įvedinėti į politinę areną, kai prasidės rimtesnės kovos, tada G. Nausėdos reitingas gali pasirodyti jau ne toks jau raminantis ir svarus. Dar vietoje jo labai nesidžiaugčiau. Nes ir dabar tas reitingas nėra toks jau didelis, tai nėra labai daug.
Mes kalbame apie vos 22 procentus. Tai tikrai nėra toks skaičius, kuris leistų visiškai nebegalvoti, kad kita rinkimų kampanija nereikalaus investicijų. Manau, kad čia pernelyg anksti užmigti ant laurų“, – Delfi sakė MRU lektorė, politologė R. Urbonaitė.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2023 metų balandžio 18–27 dienomis, naujienų portalo Delfi užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Telefoninio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali t.y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
Tyrimo metu buvo apklausta 1014 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.
